Pagaliau baigėsi rinkimų į Seimą bėgimas su kliūtimis. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, dėl nesąžiningai vykusių rinkimų vienoje apygardoje vienu Seimo nariu turėsime mažiau. Nesąžiningumas šiuose Seimo rinkimuose pasiekė viršūnę. Tačiau kas galėtų paneigti, jog praėjusiuose rinkimuose to nebuvo? Daugeliui mūsų piliečių Seimas reiškia tiesiog gyvenimą be rūpesčių. Tai visai nereiškia, jog gali būti paminti ištikimybės valstybei ir jos piliečiams principai, moralė. Niekas nediskutavo apie vertybes, kurios, regis, turėjo būti kandidatų varomoji jėga. Rinkėjai net neklausė, kur suks įvairialypis Seimas, kur link eis Lietuva? Kai kada susidarydavo įspūdis, jog rinkimai į Seimą su mumis, Lietuvos Respublikos piliečiais, nesusiję. Tvyrojo smelkiantis abejingumas.

Juokingiausia buvo išgirsti prieš Seimo rinkimų antrąjį turą, jog uostamiestyje ketinama atpiginti autobusų bilietus, mažės, regis, ir mokestis už šiukšlių išvežimą.

Žinau, kad Joniškės gatvė yra tvarkoma. Dabar norint nuvažiuoti į kapus šioje gatvėje, tenka važiuoti iki kolegijos, o ten persėdus į kitą autobusą, nedidelį kelio lankstą dardėti pustuščiu autobusu. Kažin ar kas nors skaičiavo, kiek čia yra naudos gainioti pustuščius autobusus?

Apgailėtina situacija ir dėl mokesčių už šiukšles. Kaip dabar aiškėja, miestiečiai sunešė milijonus litų. Tuometė uostamiesčio vadovybė, ko gero, negirdėjo arba tiesiog ignoravo miestiečių prašymus tuos mokesčius perskaičiuoti ar juos sumažinti. Piliečiams būtų įdomu išgirsti, kiek padidino savo biurokratinį aparatą tie šiukšlių vežėjai? Juk turėtų kas nors atsiprašyti žmonių už apgaulę? Jeigu dar egzistuoja supratimas, kad už klaidą privalu atsiprašyti.

Daugiabučių namų kiemuose esantys konteineriai tapo atviromis šiukšliadėžėmis, į kurias statybinį laužą mėto pravažiuojančių automobilių vairuotojai. Gyventojai abejingai moja rankomis į tai: kaip valdžia su jais, taip ir jie su valdžia.

Daugiabučius administruojančios namų valdos užėmė neutralumo poziciją. Šiandien turime tai, ką turime: kiemuose tvarkos nėra. Jeigu iš tų namų valdų nauda yra tik tokia, jog jos įstengia surinkti mokesčius, ar to negalėtų daryti miesto įmonė, taip papildydama ir uostamiesčio biudžetą? Dabar tos privatizuotos namų valdos yra tik dar vienas mokesčių nešulys ant gyventojų pečių.

Žinote, kas dar stebino rinkimų į Seimą šurmulyje? Politikų kalbėjimas. Iš jų lūpų liejosi pagieža. Žodžiuose buvo apstu nepagarbos ir tiesiog nesuvokimo, jog valstybės vadovai privalo kalbėti kitaip, diplomatiškiau, atviriau, pagarbiau. Pamenate – žodis, išskridęs žvirbliu, grįžta jaučiu. Kas, jei ne valstybės vadovai, turi teisę atvirai kreiptis į piliečius, ypač jei tai susiję su šalies, valstybės ir vadovų saugumu, jų įvaizdžiu?

Prieš kurį laiką plačiai nuskambėjo istorija apie pavogtus slaptus dokumentus Vatikane. Dabar iš tų slaptų dokumentų yra rengiama knyga. Italų žurnalistas Gianluigi Nuzzi Vokietijos savaitraščiui „Die Zeit“ išsamiai pasakojo apie tuos dokumentus. Į savaitraščio klausimą, ar jis nejaučiąs skrupulų tuos nelegaliai gautus dokumentus skelbti, vyras atsakė klausimu: koks žurnalistas pasaulyje neskelbtų slaptų dokumentų apie popiežių? Žurnalistas mieliau liko ištikimas skaitytojams.

Keisčiausia yra ne tai, jog atsitiktiniai žmonės patenka į Seimą, o tai, jog nebeliko vertybių sistemos, kuria remiantis įstatymų leidimas yra patikimas abejotinos reputacijos piliečiams. Visa tai yra panašu į degantį kamuolį, kuris riedėdamas viską naikina. Tad ir dabar nuskambėjęs rinkėjų balsų papirkinėjimas tik apnuogino mus pačius. Nemanau, jog daugelį politikų tai nustebino. Greičiau išgąsdino, kad visa tai iškilo į paviršių. Ir kas šiandien gali būti tikras, jog rinkimų balsų pirkimai su visomis smulkmenomis neiškils aikštėn, kaip atsitiko su pavogtais dokumentais Vatikane?