Prisiminus į valdžią prieš ketverius metus atėjusių "valstiečių" užmojus, šiandien tenka tik ironiškai šypsotis. Kad ir susitarimas dėl visų partijų esmine sritimi pripažįstamo švietimo. Vyriausybė projektą pateikė iki naujų rinkimų likus vos dešimčiai mėnesių. Dėl jo susikibo net valdantieji tarpusavyje, o galiausiai pripažinta, kad tai – jau kitos valdžios prerogatyva.

Bet daug proto nereikia padalyti paskolintus pinigus, kuriuos grąžinti teks jau kitiems.

Lygiai taip pat dešimtmečius prieš kiekvienus rinkimus kartojama, kad nėra blogiau, nei pradėti valdyti su ankstesnės valdžios suformuotu valstybės biudžetu. Jo formavimo ciklą, o kartu ir Seimo rinkimus, daug kartų siūlyta atkelti į pavasarį. Vienintelis šansas dėl to sutarti – kadencijos pradžioje, iš karto numatant kompensaciją už neišbūtus Seime mėnesius. O kurie dirbs gerai, jos nė neprireiks, nes jie bus perrinkti. Būtų išmintinga – pagal naują rinkimų sistemą, nes dabartinėje trūkumų daugiau nei privalumų.

Niekaip neatsiranda išminties ir politinės valios sutarti ir dėl mokesčių, sveikatos apsaugos, efektyvesnės socialinės pagalbos sistemos, valstybės ekonomikos prioritetų. Gal todėl jau daug metų Europos Komisija, palyginusi Lietuvą su kitais europiečiais, vis kartoja: jūsų švietimo būklė prasta, sveikatos apsaugos sistema neefektyvi, socialinė nelygybė ir skurdo rizika – viena didžiausių, o mokesčių ir išmokų sistemos poveikis tam menkas ir t. t., ir pan. Ir patys tai žinome. Bet daug proto nereikia padalyti paskolintus pinigus, kuriuos grąžinti teks jau kitiems. Kur kas sunkiau priimti sprendimus dėl esminių pokyčių. Juolab kad COVID-19 visus sopulius tik dar labiau išryškino ir nepaliko laiko trypčiojimui.