Apgaulingo karo preliudija

Kas galėtų paneigti, jog mūsų dienomis Prancūzija ir Vokietija nėra dvi tos pačios monetos pusės? Abi valstybės sudaro kertinį Europos Sąjungos pamato akmenį. Tiek vienoje, tiek kitoje egzistuoja stipri fizinė priklausomybė nuo rusiškų dujų ir naftos, taip pat abiejose šalyse galima rasti nemažai individų, iki šiol jaučiančių liguistą potraukį Kremliaus "dvasingumui" ir marksistinei ideologijai. Vis dėlto šis pozityvus ryšys tarp Prancūzijos ir Vokietijos egzistavo toli gražu ne visada.

Štai, pavyzdžiui, prieš 80 metų Prancūzija ir Vokietija buvo varžovės ir oponentės. Tuo metu Prancūzija bičiuliavosi su Didžiosios Britanijos imperija, o Trečiuoju reichu pasiskelbusi Vokietija tiesmukomis priemonėmis siekė įtvirtinti savo galią Europoje (ir gal net visoje planetoje). Tais laikais nacistinės Vokietijos režimas broliavosi su tolimąja Japonija, turinčia savų imperialistinių ambicijų, ir komišku fašistinės Italijos režimu.

Taip pat, visų to meto politika besidominčių žmonių nuostabai, Trečiojo reicho vadovybei pavyko užmegzti itin pozityvius ryšius su raudonąja sovietų imperija. Tomis dienomis itin daug žmonių vadovavosi stereotipu, jog nacizmas ir bolševizmas – nesuderinamos ideologijos, negalinčios pakęsti net minties apie priešininkės egzistavimą. Daug kas tuo tiki ir šiandien.

Vis dėlto tiesa yra ta, kad tiek Trečiasis reichas, tiek Sovietų Sąjunga buvo agresyvios, totalitarinio pobūdžio valstybės, siekusios išveisti naują žmogų, kuris mąstytų, atrodytų ir elgtųsi kitaip. Abu grobuonys savo politiką grindė žudynėmis, kitų valstybių nuosavybės grobimu ir koncentracijos stovyklomis. Taigi tiek Trečiojo reicho valdovas Adolfas (1889–1945), tiek sovietų monarchas Josifas (1878–1953) turėjo itin daug bendra.

Be to, Adolfas galėjo pasiūlyti Josifui tai, ko jam negalėjo suteikti nei Prancūzija, nei Didžioji Britanija, nei Jungtinės Valstijos – pusę Europos žemyno.

1939 m. rugpjūčio 23 d. abiejų diktatūrų atstovai pasirašė paktą, kuriuo rytinė Europos dalis buvo pasidalyta įtakos sferomis. Sutarties įgyvendinimas prasidėjo rugsėjo 1 d., nacistinės Vokietijos pajėgoms užpuolus Lenkiją iš vakarų.

To paties mėnesio 3 d. Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė Trečiajam reichui karą, o dar po 14 dienų sovietų pajėgos "netikėtai" įsiveržė į Lenkiją iš rytų.

Prasidėjo keistas, iki pat 1940 m. balandžio trukęs planavimo, ruošimosi ir laukimo periodas, istorijos atmintyje įsirėžęs "Apgaulingo karo" (angl. Phoney war) pavadinimu.

Šiuo keistu ir nerimo sklidinu periodu nė viena kariaujančiųjų pusių nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Tik prancūzų parodomieji manevrai, veržiantis į Vokietijos Saro kraštą, bei sovietų agresija Suomijoje, sugebėjo prasklaidyti nuobodulio pritvinkusią atmosferą.

Ruošdamiesi karui, Prancūzijos politikos ir kariuomenės šulai tikėjosi 1914–1918 m. stiliaus kautynių ir dideles viltis dėjo į Andre Maginot (1877–1932) vardu pakrikštytą įtvirtinimų raizgalynę, besidriekiančią Vokietijos bei Prancūzijos pasieniu.

Nors ir besitęsiantys šimtus mylių, šie įtvirtinimai taip ir nepasiekė Lamanšo sąsiaurio, mat karas tarp belgų ir prancūzų nebuvo numatytas. Taip pat buvo tikima, kad tarp Prancūzijos ir Vokietijos įsiterpęs Ardėnų miškas pajėgsiąs sustabdyti vokiečių tankus.

Nesunku prognozuoti, jog ši pasyvi gynybinio karo taktika pelnė nemažai kritikos. Antai, jaunas ir jau visus užknisti spėjęs karininkas Charles'is Andre Josephas Marie de Gaulle‘is (1890–1970) į šią įtvirtinimų liniją žvelgė skeptiškai ir įrodinėjo, jog naujame kare svarbiausias aktyvumas bei šarvuotos technikos potencialas.

1940 m. vasario 11 d. nacistinė Vokietija ir SSRS pasirašė prekybinio pobūdžio susitarimą, kuriuo sovietai įsipareigojo naciams teikti grūdus bei žaliavas (naftą, chromą ir kt.), reikalingas Trečiojo reicho karo mašinos gyvybingumui palaikyti.

Tų pačių metų kovo 21 d. Prancūzijos ministru pirmininku buvusį socialistą radikalą Edouardą Daladier (1884–1970) pakeitė naujas lyderis Paulis Reynaud'as (1878–1966), ir po 7 dienų britai su prancūzais pasirašė oficialų susitarimą, kad nė viena sąjungininkų pusė nesieks separatinės taikos su Vokietija.

Kovo 30 d. britai atliko slaptus žvalgybinio pobūdžio skrydžius, kurių metu fotografuota Sovietų Sąjungos teritorija, mat tuo metu rimtai svarstyta galimybė subombarduoti sovietų pramonės objektus, taip pakertant paramos naciams tiekimą.

1940 m. balandžio 9 d. daugelį savaičių trukęs "Apgaulingojo karo" periodas baigėsi, vokiečiams pradėjus invaziją į Skandinavijos šalis – Daniją ir Norvegiją. Nors kone visos Skandinavijos šalys buvo paskelbusios neutralitetą, Norvegijos padėtis buvo ypatinga, mat per ją ėjo Vokietijai itin svarbus švediškos geležies rūdos kelias.

Naciai įtarė, jog sąjungininkai gali nepaisyti formalaus Norvegijos neutraliteto ir išnaudoti jos savybes prieš Trečiąjį reichą. Menkai naujo tipo karui pasirengusi Danija buvo užimta vos per 6 valandas, tačiau Norvegijoje vokiečių įsitvirtinimas užtruko iki birželio 10 d., nes norvegų pasipriešinimas buvo gana intensyvus.

Savo ruožtu britai ir prancūzai taip pat pradėjo veiksmus Skandinavijos pusiasalyje – jie nemažai veikė jūroje ir ore, išlaipino Norvegijos žemėje savo būrius ir užėmė kai kurias skandinavų kolonijas (pvz., gegužės 10 d. britai užėmė danams formaliai priklausiusią Islandiją).

Nors pirmieji Skandinavijoje nuveikti darbai sąjungininkams teikė vilčių, jiems nepavyko perimti Norvegijos dalių kontrolės.

Gegužės pradžioje prasidėjo atsitraukimas, trukęs iki pat birželio. Kartu su britais ir prancūzais šalį paliko ir Norvegijos vyriausybės atstovai, o birželio 7 d. iš valstybės pasitraukė ir šalies monarchas Hokonas VII (1872–1957) kartu su karališkąja šeima.

Atsisakydamas oficialiai pripažinti naciams tarnaujančio Vidkuno Abrahamo Lauzitzo Jonssøno Quislingo (1887–1945) režimą, Norvegijos karalius Hokonas VII tapo simboliniu savo šalies rezistencijos veidu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lkauniete

lkauniete portretas
Labai kvaila ..del svetimo straipsnio susipiauti ir uztershti interneta [ir ufonautas U-2ir kitas -tra-lia lia]] na,skaitykime istorinius straipsnius ,skaitykime ir ACIU jaunam zmogui L.D.kad jis kaip ir mes megsta istorijos"vingius",,kam gi burnoti ?Ir IKaunietei istorija --tai[ kaip rusai sako]--iziuminka !! sekmes U-2,,neburnoti!! [o kas del skandinavu gelezies--tai zurnalistas ir raso,kad jie hienai-hitleriui tieke ir zinojo ,kam naudojamas bus;;;na bet vikingai Visada [atrodo!] buvo labai beatodairiski...

U-2>antrai, Dykovienei

U-2>antrai, Dykovienei portretas
Jusu atvirumas ir netgi atlapasirdiskumas negali nezaveti. Nedekokite, jus abu to nusipelnete.

U-2

U-2 portretas
"1940 m. vasario 11 d. nacistinė Vokietija ir SSRS pasirašė..." Kiaules ir mazasis propogandonas Lionia neskraido. Vienok, tiketis, kad laisvu nuo neskraidymo metu jie taps istorikais, gali tik visiskas asilas, ar "lkauniete-suvalkiete"ir gal dar Dykoviene. Rasydamas apie nacistinės Vokietijos ir TSRS sutartis, mazasis Lionia niekada neparasys apie tokias pat Hitlerio sutartis su faktiskai VISOMIS Europos valstybemis, yskaitant Lenkija ir Lietuva, nuo pat 1934m. Mazojo pienburnio Lionios cia droviai nutyleta, jog praktiskai visi Hitlerio tankai ir ne tik buvo is svedisko metalo o JAV su Hitleriu puikiai targavojo o JAV bankai finansavo naciu projektus iki 1944 metu vidurio, etc... Rasyk pasakas, Lionicka...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Apie demokratiją ir Seimą
    Apie demokratiją ir Seimą

    Apie demokratiją jau pradėta kalbėti dar 1 300 m. prieš Kristų, ir ne tik kalbėti. Graikijoje vyko įnirtingos kovos tarp diduomenės, turtingųjų ir paprastų gyventojų, dėl to vėliau visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti v...

    5
  • Upeivių rūpesčiai ir sentimentai
    Upeivių rūpesčiai ir sentimentai

    Žiemos sezonas upeiviams nuo seno buvo laukiamų atostogų metas ir kartu pasiruošimo naujam laivybos sezonui laikas. Vyresnieji skaitytojai turbūt dar pamena laikus, kai Nemuno saloje ant kranto tarsi parodoje buvo išrikiuojami baidokai, kelei...

    1
  • Svieto lyginimas
    Svieto lyginimas

    Mokesčių reformos galima tikėtis tik 2023-iaisiais. Tuo metu šios Seimo valdančiosios daugumos kadencija bus persiritusi į antrąją pusę. Sunku patikėti, kad tiek nedaug laiko iki rinkimų belikus jie ryžtųsi rizikuoti savo ateitimi. Juo labia...

  • Sezonas be intrigos?
    Sezonas be intrigos?

    Jei pandemija vėl neiškrės pokštų, kuriuos pateikė prieš LFF Supertaurės varžybas, šįvakar "Kauno Žalgirio" ir Gargždų "Bangos" akistata prasidės Lietuvos futbolo A lygos čempionatas. Prie jo starto l...

    2
  • Žiema, sniegas, kelininkai ir politika
    Žiema, sniegas, kelininkai ir politika

    Prieš metus Klaipėdoje viskas buvo gerai. Nes nebuvo žiemos. Šiemet žiema priminė apie save ir pasipylė pasipiktinimo šūksniai žiniasklaidoje, feisbuke, politikų debatuose: miestas nevalytas, šaligatviai – kaip čiuo...

    5
  • Trapi virtualiojo turinio nepriklausomybė
    Trapi virtualiojo turinio nepriklausomybė

    Gana ilgą laiką mintyse periodiškai grįžtu prie kultūros paveldo ir didžiųjų technologinių korporacijų santykio temos. Pasvarstymai apie tai dažnai ir neperžengdavo asmeninių pamąstymų rėmų arba apsiribodavo fragmentiškais pokalb...

  • Dangus virš Korėjos
    Dangus virš Korėjos

    Naujos birželio paros rytas dar nebuvo išaušęs, tačiau pačios imliausios planetos sielos jautė, kad ši 1950-ųjų vasaros diena Korėjos pusiasalyje bus giedra, sausa, karšta ir ypač tvanki. Nors vasaros saulėgrįžos minėji...

    1
  • Ekspertų perteklius
    Ekspertų perteklius

    Artėjant pirmojo karantino metinėms, smarkiai paūmėjo visuotinis tėvynainių pamišimas, kuris pernai dar nebuvo toks ryškus. ...

    4
  • Laisvė ir kalavijas
    Laisvė ir kalavijas

    Viena sąlygų, leidžiančių įsigalėti radikaliems politiniams režimams ar pavieniams radikalams, – žodžio laisvės apribojimai. Negalėdami laisvai pareikšti savo nuomonės, imdami manyti, kad nėra pageidaujami viešosiose diskusijo...

    4
  • Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje
    Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje

    ES valstybėse 2014-aisiais atlikta apklausa parodė, kad net 55 proc. moterų nuo penkiolikos metų amžiaus bent kartą gyvenime yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, o apie 21 proc. jį patyrė per pastaruosius dvylika mėnesių iki apklausos. ...

    5
Daugiau straipsnių