Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus.

– Džiugu matyti kasmet vis labiau besikeičiančią Klaipėdos piliavietę. Nugriauti šią teritoriją darkę seni pastatai, sutvarkyta piliavietės aikštė, atstatyta rytinė kurtina. Kokius darbus artimiausiu metu čia dar numatoma atlikti?

– Šį pavasarį ketinama pradėti Klaipėdos piliavietės šiaurinės kurtinos, sujungsiančios princų Fridricho ir Karlo bastionus, atstatymo darbus. Pirmiausia čia bus atlikti archeologiniai kasinėjimai, o jau po jų statybininkai tarp bastionų imsis formuoti pačią kurtiną, jos viduje įrengdami savotišką betono sarkofagą, kaip ir jau atkurtoje rytinėje kurtinoje. Šiaurinėje kurtinoje bus įrengtos naujos, beveik 500 kv. metrų ploto muziejaus ekspozicijai skirtos erdvės. Šiemet pradėtus darbus planuojama užbaigti 2018-aisiais.

Kaip žinome, naujas muziejus įsikurs ir rytinėje kurtinoje, o tiksliau – dalį jos užimančiame rekonstruotame 1942–1944 m. kariniame, minininkams skirtame objekte, sovietmečiu paverstame sandėliu. 2017-aisiais, kai Klaipėda taps Lietuvos kultūros sostine, čia duris atvers modernus Antrojo pasaulinio karo muziejus "39–45". Beje, tai tikrai nebus tipinis muziejus, kuriame Antrojo pasaulinio karo tema būtų plėtojama tik tradiciškai demonstruojant ginklus ar uniformas. Šio muziejaus ekspozicija, pasitelkus naujausias šiuolaikines technologijas, atskleis, kokiomis sąlygomis prieš didžiąsias permainas, karo išvakarėse, miesto šturmo metu ir po karo gyveno paprastas klaipėdietis.

Taip pat šiemet bus pradėti šalia piliavietės, Pilies gatvės prieigose esančios automobilių stovėjimo aikštelės rekonstrukcijos darbai. Čia ne tik bus įrengtos vietos automobiliams ir dviračiams statyti, bet ir dalyje aikštės numatyta suformuoti neišlikusio Klaipėdos pilies ravelino kontūrą, pastatyti naujus mažosios architektūros akcentus, įrengti gėlynus bei kt.

Tuomet jau į Kruizinių laivų terminalą bus pradėtas tiesti naujas kelias. Jis drieksis kiek piečiau dabartinio kelio, per šiuo metu čia esančias gamybines teritorijas. Naujas kelias būtinas norint ateityje atstatyti pietrytinį ir pietvakarinį piliavietės bastionus, mat dabartinis kelias yra būtent jų vietoje.

Tad nors ir mažais, bet užtikrintais žingsneliais ši Klaipėdai sakrali vieta tikrai atgimsta.

– Mere, ar neklystu, kad šių metų Klaipėdos miesto biudžeto, skirtingai nei Vilniaus, Kauno ar daugelio kitų šalies savivaldybių, esama nedeficitinio?

– Taip, pirmą kartą per daugelį metų praėjusį penktadienį uostamiesčio taryba patvirtino nedeficitinį savivaldybės biudžetą. Tai yra jo išlaidos yra tokio pat dydžio, kaip ir pajamos – 139,35 mln. eurų. Tai pavyko pasiekti dėl kelerius pastaruosius metus vykdytos griežtos miesto biudžeto išlaidų kontrolės ir efektyvaus lėšų naudojimo, pamatuotų investicijų bei įvykdytų reformų. Subalansuoti biudžetą padėjo ir pasikeitusi savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika, pagal kurią Klaipėdai atiteks didesnė gyventojų pajamų mokesčio dalis nei iki šiol.

Beje, šiųmetinio biudžeto esama ir rekordiškai didelio – planuojamos net 13 proc., arba 16 mln. eurų, didesnės biudžeto pajamos nei pernai.

Beveik dvigubai daugiau lėšų atiteks investicijoms – iš viso 18,22 mln. eurų (be ES struktūrinių fondų ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų). Bus vykdomi naujo 50 m ilgio baseino statybos, jau minėti piliavietės šiaurinės kurtinos atstatymo, "Purienos" darželio rekonstrukcijos ir naujo priestato statybos, Poilsio ir Sąjūdžio parkų sutvarkymo, Pempininkų aikštės rekonstrukcijos, kitų miesto viešųjų erdvių, paplūdimių, gatvių rekonstrukcijos ir remonto darbai bei kt.

Per 1 mln. eurų numatyta skirti miestui svarbių objektų techniniams ar investiciniams projektams parengti – Bastionų g. su naujuoju tiltu per Danės upę, Jono kalnelio, Atgimimo aikštės, Turgaus aikštės, Danės skvero, Trinyčių parko, Ąžuolų giraitės, Futbolo mokyklos, Pamario g, Pajūrio g., Statybininkų pr. tęsinio, Tilžės g. ir Šilutės pl. sankryžos bei kt. Planuojama, kad dalies šių objektų statybos ar rekonstrukcijos darbai bus pradėti jau kitąmet.

4,4 mln. eurų daugiau šiemet numatyta skirti ir švietimui, finansavimo apimtys augs ir socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, sporto plėtrai bei kitoms sritims. Beje, praėjusiais metais uostamiesčio tarybai nusprendus iki 2019-ųjų padvigubinti finansavimą kultūrai, šiemet 1,1 mln. eurų, arba 27 proc., didėja ir šiai sričiai numatytas finansavimas.

2016-aisiais taip pat didės atlyginimai kultūros ir socialiniams darbuotojams, ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojams.

Taip pat toliau bus mažinami miesto įsiskolinimai. Prognozuojama, kad Klaipėdos miesto skola per 2016-uosius sumažės apie 8,8 mln. eurų – nuo 22,4 mln. eurų metų pradžioje iki 13,6 mln. eurų metų pabaigoje.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu [email protected]. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.