- Vytas Tamošiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Noriu išsakyti savo nuomonę dėl A.Dykovienės straipsnio "Parūpo sukilėlio palaikai" ("Klaipėda", 2022 07 16) apie keliamą idėją perlaidoti Klaipėdoje 1923 m. sukilimo Klaipėdos kraštui vaduoti vado Jono Polovinsko-Budrio palaikus, kurie šiuo metu ilsisi Čikagoje, JAV.
Straipsnyje paminėti ir tam tikri sunkumai, norint tai įgyvendinti.
Aš, visiškai pritardamas tam sumanymui, galiu priminti, kad visų, vienokių ar kitokių idėjų įgyvendinimui tenka įveikti vienokias ar kitokias kliūtis, kurių būna ir objektyvių, ir subjektyvių.
Didžiausia kliūtis idėjai įgyvendinti būna skirtingas žmonių požiūris į vieną ar kitą įvykį, reiškinį arba asmenybę.
Kalbant apie J.Polovinsko-Budrio asmenybę, jis kaip niekas kitas yra nusipelnęs Klaipėdai ir pats pageidavo būti palaidotas Klaipėdoje, greta savo žuvusių bendražygių.
Manau, kad tie faktai niekam neturėtų kelti abejonių dėl to žmogaus palaikų perlaidojimo mūsų uostamiestyje tikslingumo.
Prie to galima dar pridurti, kad kol kas Klaipėda neturi tokio lygio piliečio kapavietės.
O dėl kapavietės priežiūros, manau, niekas nepasikeistų, jei reikėtų prižiūrėti ne tik 1923 m. sukilimo dalyvių kapavietę, bet ir J.Polovinsko-Budrio ir jo žmonos kapavietės.
Kodėl beveik visas įžymybes laidoja Vilniuje ir jų kapavietės ten saugomos bei prižiūrimos?
Juk ir Klaipėda, mano nuomone, gali nesunkiai priglausti daug miestui nusipelniusio žmogaus palaikus, o jo palaidojimo vietą deramai prižiūrėti.
Aišku, jei Tilžės akto signataras Jurgis Lėbartas palaidotas kaip paprastas žmogelis tarp paprastų piliečių kapelių Joniškės kapinaitėse, tai tokį kapą rasti sunku ir jį prižiūrėti yra mažesnis stimulas.
Klaipėda savo istorijoje turėjo vien vokiškos kilmės, vėliau sovietmečio dvasios persiėmusius žymesnius žmones, o lietuviškos dvasios žymesnių žmonių miestui vis dar trūksta.
Internacionalizmas – gerai, bet ir savo kraštui nusipelniusių lietuvių negalima pamiršti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2
Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...
-
Šviesoforizacija mieste dar nesibaigė
Nors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...
-
Per laidotuves – fejerverkai
Šių metų kovo 8 d. Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama žinia, kad Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone, sudeginta 12 nacionalinių vėliavų, kurios iš anksto buvo iškabintos Kovo 11 d. proga. ...
-
Marazmatikų parlamentarizmas veikia
Rusijos Dūma pagrasino Vokietijai dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai. Esą įvykiai gali lemti Vokietijos įsitraukimą į karą, todėl Bundestagas turi tam pasipriešinti, sakoma paskelbtame Dūmos kreipimesi. Vokietija 1...
-
Liko gumbuoti stagarai5
Pagaliau K. Donelaičio skveras buvo apvalytas nuo tų supuvusių medžių, kurie kėsinosi į žmonių gyvybes. Iš Liepų gatvės pusės dabar matyti ir pats nemirtingas klasikas. Vasarą jo nebeužgoš šakos ir lapai, ir visas tas vaizdas...
-
Kriminalinės mobilizacijos „paniatkės“
Kažin ar pasaulyje yra dar viena civilizuota valstybė, kur žudikai, prievartautojai, plėšikai, kyšininkai nebaudžiami? ...
-
Kaip Auksūdžio kaimas tapo aukso vertės12
Mažytis Vakarų Lietuvos Auksūdžio kaimas Darbėnų seniūnijoje bene labiausiai išgarsino naujausias atsinaujinančios energetikos elektrolizės technologijas, kurios naudojamos metanoliui ir vandeniliui gaminti. ...
-
Reikia sunkiųjų darbų kalėjimo2
Priviso pas mus visokių valkatų, niekur nedirbančių išlaikytinių, girtuoklių, beviltiškų alkoholikų, kurie vagia iš parduotuvių, miega krūmuose ar gatvėje ant suolų ir visiškai nesirūpina nei savo artimaisiais, nei paty...
-
Niūrus 1944-ųjų ruduo2
Keletą dienų kaime buvo ramu, tik girdėjosi tolimi pabūklų garsai. Pirmą rusą pamatėme po kelių dienų. Ant arklio į kiemą įjojęs kariškis pasisukiojo, pasidairė ir išjojo. ...
-
Niūrus 1944-ųjų ruduo1
1944-ųjų spalio pradžioje, frontui pajudėjus ties Žemaitijos riba, prasidėjo masinė Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija. ...