Kalbant apie Taivano salą ir Krymo pusiasalį, tai socialdemokratai Taivaną linkę perleisti komunistinės Kinijos priklausomybei, nekreipdami dėmesio, kad Taivanas yra nepriklausoma valstybė, nenorinti didžiosios komunistinės Kinijos „globos“, o štai Krymo visgi nedrįsta pripažinti V. Putino „globai“.
Kalbant apie mūsų dienų Europos politiką ir problemas, manau, šioms problemoms susidaryti nemažai padėjo ir tos demokratinės šalys, kurios praeityje padarė daug klaidų, ypač Rusijos klausimu. Noriu paminėti keletą tokių pavyzdžių.
Švedai bandė kariauti su didžiule Rusija, kai ją valdė Petras Pirmasis. Tuo pačiu metu Švedija kariavo ir su daugybe Europos valstybių. Vėliau panašų scenarijų atkartojo prancūzai su Napoleonu Bonapartu priešakyje, kai kariauta vienu metu ne vien su Rusija, bet ir su kitomis Senojo žemyno valstybėmis. Dar vėliau pagal tą patį modelį abiejų pasaulinių karų metu bandė kariauti Vokietija. Jai neužteko milžiniško fronto su Rusija, ji įsigudrino kariauti vienu metu ir su JAV, Anglija, Prancūzija, Kanada ir Australija.
Tai bent užmojai, tai bent globalinė strategija. Taip šie vargo kariautojai su nevykusia savo politika tik padarė Rusijai didelę paslaugą. Rusijos imperija prasiplėtė, galų gale joje užgimė bolševizmo hidra, o vėliau Europoje atsirado ir A. Hitleris su savo nacistine politika, kaip Pirmojo pasaulinio karo nugalėtojų produktas.
Japonija bando didžiuotis savo samurajais. Bet jei Rusijos mužikai vyžomis sugebėjo iš Maskovijos pereiti tūkstančius kilometrų per Sibiro platybes, miškus, perplaukti daugybę upių ir pasiekti Tolimuosius Rytus, atsidurti prie Japonų jūros, o vėliau nusigauti net į Ameriką (Aliaską), tai japonų samurajai kelis šimtus metų pliekėsi tarpusavyje. Niekas jiems netrukdė nusigauti iki Sibiro rytinio pakraščio ir turėti normalią valstybę, nedrebinamą žemės drebėjimų, audrų ir cunamio bangų. Tiems karingiems samurajams toks išganingas Japonijai veiksmas jų proteliui buvo neįkandamas.
Remdamasis žinomais istoriniais faktais, bandau daryti išvadą, kad Europos šalys nemokėjo kariauti su Rusija, nes pešėsi tarpusavyje ir pavieniui bandė ją „nukariauti“. Salų valstybėlė Japonija nepasinaudojo likimo suteikta galimybe praplėsti savo valdas dalies Sibiro ar Tolimųjų rytų žemių plotais. Kai tokį valdų išplėtimą beviltiškai bandė įvykdyti 1941–1945 m. kariaudama su JAV ir kitomis didelių galių valstybėmis, tai buvo bergždžia kova be jokių šansų laimėti.
(be temos)
(be temos)