- Vytas Tamošiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kadangi domiuosi istorija, renku istoriografinę medžiagą, buvau suinteresuotas aplankyti Mažosios Lietuvos muziejuje vyksiančią senų atvirukų parodą.
Atvirukai, skirti Rytų Prūsijos tematikai, atvežti iš Vokietijos. Visi jie – spalvoti, atlikti chromolitografijos technika, tad yra labai vaizdingi.
Parodoje yra atvirukų, skirtų ir visam Klaipėdos kraštui.
Man bežiūrint šią parodą atvyko ir vienas vyriškis su savo drauge.
Norėdamas pasidalinti parodos įspūdžiais, prašnekinau tą porelę pareiškęs, kad štai kokių grožybių buvo tame Rytų Prūsijos krašte ir kad dėl karo negandų ir pokarinio chaoso, ypač vadinamajame Kaliningrado krašte, kuris atiduotas Rusijos administravimui, buvo prarasta to krašto istorinio paveldo.
Buvau gerokai nustebintas, kai vyriškis emocingu tonu pareiškė, kad ir lietuviai aktyviai niokojo istorinį paveldą, ypač evangelikų bažnyčias.
Bandžiau jam paprieštarauti, kad tie griovimai ar niokojimai vyko sovietmečiu, kai padoresni lietuviai buvo pasitraukę į užsienį, buvo ištremti, kalėjo lageriuose, kiti kovojo miškuose.
Negražiais darbais, susijusiais su evangeliško paveldo niokojimu, užsiėmė tamsūs, neišprusę žmogeliai.
Vokiečių tauta visada buvo laikoma kultūringa, bet savęs išaukštinimas kitų tautų atžvilgiu prie gero nevedė. Tai parodė Antrojo pasaulinio karo rezultatai.
Dabar tuo slidžiu keliu bando eiti jau Rusija.
O kalbant apie istorinį ir kultūrinį paveldą, iš buvusios Rytų Prūsijos, tai jis geriausiai išliko toje zonoje, kuri atiteko Lenkijai. To paveldo ten daugiausia ir buvo, o ir lenkai tam paveldui parodė tinkamą požiūrį ir priežiūrą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Veltėdžiams – jokio gailesčio2
Dienraštyje „Klaipėda“ perskaičiau straipsnelį apie elgetaujančią moterį prie Biržos tilto ir Herkaus Manto gatvėje. Taip, iš tiesų ta moteris seniai tai daro, ir niekam niekas čia nerūpi. ...
-
Iš tiesų buvo iš ko semtis įkvėpimo
Perskaičius I. Kiseliovaitės straipsnį „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei“ („Klaipėda“, 2024 04 16), labai nenustebino tai, jog gerbiama Eglė Barauskaitė paminėjo, kad jos svarbiausi ir patys didžiausi ...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?1
Gerai kažkas pastebėjo „Klaipėdoje“, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, ne...
-
Dėl KGB bendradarbių4
Nors kai kurie žmonės tvirtina nejaučiantys vykstančios rinkimų kampanijos, reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra tam tikrų amžinų simptomų, rodančių, kad rinkimų kampanija ne tik vyksta, bet ir artėja prie apogėjaus. ...
-
Medžiai vis tiek netrukus grius3
Pritariu Daivos Janauskaitės straipsnyje „Dėl išsaugotų medžių – košmaras gyventojams“ („Klaipėda“, 2024 04 05) dėstomoms mintims. ...
-
Vietoj Lenino – prekybos centras1
Kažkodėl nieko nebesigirdi apie būsimą Atgimimo aikštės „atgimimą“. Anksčiau tiek buvo kalbų, tiek mūšių dėl naujos jos koncepcijos, prieš keletą metų, regis, vyko net konkursas, kažkas jį laimėjo, o dabar tyla ...
-
Išvadavimas rusiškai – tai mirtis
Rusijos Federacijos rusai yra tikri išvaduotojai. Jie visą laiką mus vaduoja. Visų pirma, jie išvaduoja nuo rūpesčio turtu – nacionalizuoja. Turi, žmogus, savo lauką, namą, daržinę, karvę, vištą, kiaulę. Ateina jie &ndas...
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2
Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...
-
Šviesoforizacija mieste dar nesibaigė
Nors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...
-
Per laidotuves – fejerverkai
Šių metų kovo 8 d. Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama žinia, kad Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone, sudeginta 12 nacionalinių vėliavų, kurios iš anksto buvo iškabintos Kovo 11 d. proga. ...