Kumelė sapnuoja prezidentą

Pradėti reikėtų nuo to, kad šių metų Dainų šventėje susipažinau su JAV lietuviu verslininku Elonu Smuzku, kuris mane pakvietė atvykti į JAV ir apsilankyti kandidato į Amerikos prezidentus Donaldo Trampararampo politiniame renginyje.

Patsai Elonas dar 1979 m. atvyko į Jungtines Valstijas kaip KGB agentas, tačiau žlungant Sovietų Sąjungai atrado savyje, jo žodžiais tariant, „tikrą, žirgus Juodojoje rūroje girdantį lietuvį“ ir nepaaiškinamų aplinkybių dėka gavo JAV pilietybę.

Dabar gi Elonas yra didis verslininkas-visuomenininkas, turintis savo „Kipšiuko“ ledų gamyklą ir vadovaujantis tautiniam vietos kolūkio šokių bei dainų ansambliui „Sudie, vasarėle“. Pasak verslininko, jo ledai tiekiami net į Iraną ir Šiaurės Korėją, o Venesuelos prezidentas Nikolo Madurno pats asmeniškai Jungtinių Tautų tribūnoje gyrė „paprastą ir žmogišką „Kipšiuko“ ledų skonį.

Prieš keletą metų Elonas Šveicarijoje susituokė su lytį pasikeitusiu juodaodžiu ir dabar gyvena Luhanksilvanijos valstijoje, įsivaikinęs du vaikus – sūnų Živilę ir dukterį Igną.

Politikoje Elonas save laiko, jo žodžiais tariant, „tikruoju dezyniuoju, pasisakančiu už tikrąsias zeimos, tautines ir religines vertibes bei tajką“.

„Jeigu Trampararampas būtų laimėjęs 2020 m. rinkimus, karo nebūtų buvę. Čia JIE sukėlė karą ir pasistengė, kad jis nelaimėtų rinkimų“, – tvirtino verslininkas.

Man taip ir magėjo paklausti kas tie „JIE“ ir apie kurį karą – Sudano ar Birmos, jis kalba, tačiau aš buvau labai išalkusi po skrydžio į JAV ir nieko neklausinėdama kimšau „Kipšiuko“ ledus, kuriais Elonas mane noriai vaišino.

Su Elono žmona Johnu, išsaugojusiu mergautinę Rogano pavardę, susipažinti taip ir neteko, mat jis (ji?), pasak verslininko, buvo išvykęs į Baltijos valstybes rinkti lėšų prie Rusijos prijungtų Ukrainos teritorijų atstatymui, tačiau turėjau „malonumą“ pabendrauti su jų vaikais Živile ir Ignu.

„Nebėra tų tikrųjų tautinių, zeimos vertibių. O taribiniais laikais jos buvo, man tętyz pasakojo. Niekam neberūpi paprastą žmuogą. Kodėl naikinamas pavęldaz? Salomėja Makštis senatvėje labaj gaijlėjosi. Kodėl reikėjo nuimti Petro Birkuos paminklą?“ – vis žviegė sūnus Živilė.

„Bandau juos pratinti kalbėti tarmiškai, kad būtų panašūs į tikrus lietuvius, tačiau tai ne visada pavyksta dėl motinos afrikietiškų šaknų“, – atsidusęs pasakė Elonas.

Sūnus Živilė vis tarškėjo, lyg su Širvintų obelisku gavęs į sėdimąją, tačiau duktė Ignas beveik nekalbėjo. Ji, pasak Elono, buvo „kitokia“ ir sugebėdavo ištarti tik dvi frazes: „Brazkiny ledą“ ir klausimą „Ką jis darou?“

„Tikiuosi Trampararampas susitars su Putinou“, – kiek vėliau pridūrė Elonas.

Mes jau buvome bepradedantys dalintis savo žiniomis, įrodančiomis, kad skiepai ne tik neveikia, bet dargi sukelia karus, tačiau staiga visi žmonės, susirinkę į renginio vietą, nuščiuvo. Privažiavo limuzinas ir iš jo išlipo mūsų visų garbinamas D. Trampararampas.

Vieni žmonės klykė ir tiesė į jį rankas, kiti pradėjo klauptis visomis keturiomis ir jam lenktis kaip musulmonai, treti bučiavo žemę, kuria jis ėjo, o vienas „tikrasyz dezynyz“, pribėgęs prie Donaldo netgi pradėjo laižyti jam batus. Kandidatas į JAV prezidentus dėl to nė kiek nenustebo ir nusišypsojęs patapšnojo pataikūnui kaip šuneliui per pakaušį, o galiausiai užlipęs ant scenos pradėjo sakyti kalbą.

„Su visaiz susipikom. Su rusaiz susipikom, su baltarusiais susipikom, o dabar dar ir su kyniečiaiz...“ – vertėjauti man bandė sūnus Živilė. Jos tėvas kažką kalbėjo su Trampararampą palaikančiu žydu Viteniu Shapiro, o duktė Ignas vis kartojo savo klausimą: „Ką jis daro?“

„Vaikeli, aš gal ir ne itin gerai išmanau anglų kalbą, bet galiu prisiekti Lietuvos prezidento „grifka“, kad Trampararampas sakė visai ne tai“, – atsakiau Živilei, tačiau ji vis bandė man įrodinėti savo žodžių tikrumą.

Aš jau norėjau jai atsikirsti, tačiau staiga susigriebiau už pilvo. Supratau, kad suvalgiau pernelyg daug „Kipšiuko“ ledų ir kad jeigu nepasiskubinsiu – aptriesiu visus aplinkui esančius žmones. Aš vis laksčiau ieškodama biotualeto ir net nepastebėjau, kaip palindau po scena, ant kurios stovėjo D. Trampararampas.

Dariau viską, kad „Kipšiukas“ būtų išleistas kuo tyliau, tačiau man nepavyko, ir staiga visas apylinkes sudrebino virtinė garsių šūvių. Pajutusi palengvėjimą supratau, kad priešais sceną kilo sumaištis. Žmonės rėkė ir lakstė, o aš išsigandau, ar tik nebūsiu aptriedusi visos rinkimų kampanijos tikrąja to žodžio prasme.

„Štaj kur tamsta“, – pasakė Elonas, praėjus geram pusvalandžiui po išsituštinimo aptikęs mane po scena.

„Visur jūsų ieškojau. Jie pasikėsino į Trampararampą“, – pasakė verslininkas.

Vėliau sužinojau, kad įvyko pasikėsinimas ir mano gėdinga paslaptis ne tik buvo užgožta šūvių garsų bei kilusio sąmyšio, bet dar ir suvaidino labai svarbų vaidmenį gelbėjant kandidato į prezidentus gyvybę.

Pasak CŽV kalėjimo Lietuvoje darbuotojų, mano trydos galia buvusi tokia stipri ir garsi, kad sudrebinusi sceną ir dėl to lemtingą akimirką kulka praskriejusi vos vienu coliu nuo Trampararampo makaulės.

„You saved my ass“, – pasakė kandidatas į JAV prezidentus man spausdamas ranką.

Vėliau netoli scenos aš radau Trampararampo ausies gabalėlį, tačiau šį pasičiupo duktė Ignas ir beregint prarijo.