Nepriklausomybės laikotarpiu užaugo karta, kuri, kaip jau tenka girdėti juokaujant, tėvų bus išlaikoma turbūt iki gyvos galvos.

Kai pamatai, kaip tenka vargti kai kuriems klaipėdiečiams su savo atžalomis, darosi gėda.

Štai kaimynystėje gyvena moteris, turinti gal dvidešimties metų sūnelį. Kaskart penktadienį jis atvažiuoja pas ją ir reikalauja pinigų. Kiek tuo metu turi, tiek kaimynė ir duoda, gaila juk savojo "mažiuko", kuris sveria gal 120 kg.

O šis tuo metu po miestą su mergomis duodasi, kavinėse garsiai žvengia ir motinėlės sunkiai uždirbtus pinigus akimirksniu per savaitgalį prašvilpia.

Baisu, kai toks jaunas žmogus niekur nedirba ir yra tik mamos išlaikomas. Dar baisiau, kad tokia tendencija pastebima ne vienoje šeimoje. Daugybė draugų vargsta su tokiais išpopintais vaikais ir nemato jokių prošvaisčių.

Tik reikėtų tokiems tėveliams šviesiai tiesiai pasakyti: esate patys kalti, kad išsilepinote tokius vaikus ant savo galvos.

Vaikams dabar išvis suteikiama per daug teisių ir per mažai pareigų. Štai čia ir yra pagrindinė bėda. Beržinė košė retsykiais taip pat nebūtų pro šalį. Juk taip vaikus auklėjo nuo amžių, todėl

Lietuvos kaimuose niekas nei dieną, nei naktį net durų nerakindavo.

O dabar, žiūrėkite, kas dedasi. Nepilnamečiai vaikšto gaujomis vakarais, muša senoles ir atiminėja iš jų telefonus bei pinigus. O paskui tų gyvulių (kitaip jų nepavadinsi) net per televiziją negali parodyti, nes, matai, bus pažeistos nepilnamečių teisės. Paaiškėjo, tų jaunųjų nusikaltėlių ir į kalėjimą sodinti daugiau kaip 10 metų negali, net jei ir 20 žmonių užmuštų. Ar matėte didesnį absurdą? Kas čia per įstatymai? Iki ko mes nusigyvenome?

Miesto centre turėtų būti lenta, kurioje kabotų tų niekdarių nuotraukos. Kad šiems būtų bent gėda dėl to, ką jie padarė. Nebegalima daugiau taikstytis su nepilnamečių smurtu ir veltėdžiavimu.