Anądien per televiziją pasiklausiau politikės Irenos Degutienės kalbos, jog esame krikščionys, todėl turime atleisti visiems prasikaltusiems. Tuomet man ir toptelėjo kelios mintys, kuriomis norėčiau pasidalyti.

Poniai I.Degutienei labai norėčiau pasiūlyti pasirūpinti, kad Klaipėdos priklausomybės ligų centras būtų perkeltas į Seimą.

Kaip žinoma, ši įstaiga uostamiestyje išgyvena ne pačius geriausius laikus, o tikrai yra reikalinga. Jai nuolat trūksta pinigų, neįmanoma rasti gydytojų, kurie dirbtų už nedidelį atlyginimą.

Todėl tokia įstaiga ir galėtų veikti Seime, nes tada jai netrūks nei pinigų, nei pacientų.

Suprantama, pirmas toje įstaigoje turėtų užsiregistruoti Seimo narys Egidijus Vareikis.

Tikriausiai Lietuvoje neberastume žmogaus, kuris nežinotų jo pavardės. Ir ne todėl, kad jis yra išrinktas Seimo narys, o todėl, kad girtas vykdavo į komandiruotes, nežinia, kur dingdavo, paskui grįždavo, kelis mėnesius nėjo į darbą ir tada lyg niekur nieko sugrįžo.

"Esame krikščionys, atleiskime", – kvietė I.Degutienė savo kalboje per televiziją.

Atleisti žmogiškai tai galima, bet kažkaip nelabai norisi toleruoti, kad jis ir toliau dirbtų Seime.

Juk jei kokį policininką ar ugniagesį pagauna neblaivų, nors jie būna neuniformuoti ir ne darbo metu, tačiau vis tiek išmeta lauk.

O Seimo nariams viskas galima.

Jei jau galima gerti, neiti į darbą, tai logiška, kad toje darbovietėje ir turėtų veikti Priklausomybės ligų centras. E.Vareikis juk yra ne pirmas ir, matyt, ne paskutinis, kuris girtas Seimo koridoriuose šlaistėsi.

Tikrai nesmerkiu tų sergančių parlamentarų, tačiau dabar suprantu, iš kur kyla visos problemos mūsų visuomenėje. Jos tik dėl to, jog taikomi dvejopi standartai. Kas vieniems galima, kitiems yra draudžiama.

Pasiklausius I.Degutienės, mano galvoje gimė ir dar vienas pasiūlymas. Girdėjau, jog kažkurio Kanados miesto, tik neprisimenu kurio, meras prisipažino esąs alkoholikas.

Siūlyčiau jį pakviesti į Lietuvą, kad dalyvautų rinkimuose valdyti mūsų valstybę. Juk esame tokie krikščionys!