Geopolitikos serialas iš Ukrainos keliasi į Artimuosius Rytus. Rusija kaip visada šaudo bet kur ir daug, paskui žiūri, ar ką nors užmušė, o verksniai-apžvalgininkai, tarsi pabaidytų vištų būrys, ima kudakuoti: „Rusija išstumia JAV iš Sirijos“ arba „Rusija susigrąžino prarastą autoritetą“. Tarsi to būtų maža, nutaisę žuvies žvilgsnius tarpusavyje baikščiai šnabždasi: „Koks gudrus tas Vladimiras Vladimirovičius. Ir kas gi jo veiksmuose slypi? Ko jis siekia toje Sirijoje? Ką pasiekė?“

Nieko jis nepasiekė ir nepasieks, nes Olandijos tyrėjai jau įrodė tai, ką normalūs žmonės ir taip žinojo: Malaizijos oro linijų lėktuvas numuštas rusiška raketa. Dabar liko surasti niekšus ir nubausti. Išpirkti nekaltų žmonių žudynes ir sugrąžinti sugriautą reputaciją nepadės net tūkstantis užmuštų ISIS narių.

Viskas, ką Rusija pajėgi daryti, tai tęsti savo propagandinę demagogiją. O jos principas toks: „Artimuosiuose Rytuose siautėja mistinis baubas, vardu "Islamo valstybė". Bus tikrai nekas, jeigu ISIS išsiplės ir perkels savo veiklą į kitus regionus, pvz., į Europą. Juk Vakarai to nenori, tiesa? ISIS gali nugalėti tik VVP siųstos orkos, tad mums, norintiems išvengti ISIS, reikia nusileisti Vladimirui – atšaukti sankcijas, leisti jam prisijungti Ukrainą, Gruziją ir dar ką tik jis pageidaus. O tada bus pastatytas socializmas, ir visi bus lygūs. O kur dar faktas, jog Sirijos diktatorius „išrinktas teisėtai“? Būtent taip rėkia Kremliaus žiniasklaidos ruporai.

Tai primena analogiją, kai kokie nors apsukrūs veikėjai nutėškia politikui, vedusiam vyrui, tarybos nariui ir akademijos dėstytojui kompromituojančias nuotraukas, kuriose jis užfiksuotas su studente valstybės saugomo rezervato krūmuose. Siaubinga padėtis, kurioje iš pirmo žvilgsnio nėra išeities. Tačiau ji visada yra. Pričiuptasis galėtų pats išpažinti žmonai bei rinkėjams savo nuodėmes ir garbingai pasitraukti iš akademinės bei politinės veiklos. Tokiu būdu jis sugriautų savo gyvenimą, bet tuo pat metu užkirstų kelią šantažu grįstiems kitokiems nusikaltimams, pvz., „didelių“ žmonių reikalų (kokių tik šie pareikalaus) tvarkymui taryboje.

Tas pats ir čia. Privalome nepasiduoti Kremliaus manipuliacijoms ir priimti kontroversišką, bet nusikaltimą pažabojantį verdiktą, todėl logiškai turėtume palaikyti "Islamo valstybę". Rusija vis dar grėsminga. Neįmanoma užsimerkti prieš įvykius Osetijoje, Donbase ir nepastebėti Olandijos piliečių žūties.

Vieša paslaptis: svarbiausias NATO šalių, taip pat Japonijos ir net Kinijos tikslas, kad Rusija patirtų kuo daugiau materialinių bei žmogiškųjų nuostolių, nuskurstų ekonomiškai ir taptų neįgali kelti grėsmę savo kaimynams.

Tad politikos didmeistrių ėjimas žirgu turėtų būti ISIS parama ginkluote, maistu, medikamentais bei specialistais. Déjà vu – praeito amžiaus 8-ojo dešimtmečio precedentas: Afganistanas prieš SSRS. O kad nepasikartotų Rugsėjo 11-oji, vėliau tektų likviduoti ir pačią ISIS hidrą bei sugriauti organizaciją iš vidaus. Manote, tai amoralu? Tačiau strateginiu ir taktiniu požiūriu būtų labai gudrus ėjimas.

Kalbant apie Sirijos diktatoriaus teisėtą išrinkimą, tai – nieko nereiškia. Adolfas Hitleris į valdžią taip pat atėjo teisėtai. Bolševikai įvykdė perversmą, o naciai pasitelkė subtilesnį metodą – legalius rinkimus. Ir nereikia čia ieškoti sąmokslo, vokiečių tauta tą kartą laukė būtent kažko panašaus į nacius, ir AH jiems tą davė. III reicho istorija įrodo, kad ne visada „teisėtas“ daugumos balsas yra geriausias bei optimaliausias, tad ir Basharo al Assado valdymas tapo ne pats palankiausias Sirijos žmonėms.

O kalbant apie paramą ISIS, demokratinių šalių principu tuos veikėjus Vakarai turėtų palaikyti ne tik materialiai, bet ir moraliai. Ir tai nebūtų nieko naujo kairiesiems, feministėms ir kitiems laisvamaniams. Šie nesunkiai galėtų skleisti politiškai korektišką požiūrį, kad buvimas ISIS nariu, kaip ir seksas su nepilnamečiais tajų berniukais, tėra kitoniškas gyvenimo būdas, nusipelnęs „pagarbos“.

Juolab viskas šiais laikais yra kitoniškas gyvenimo būdas – vegetarizmas, pedofilija ir t. t. Jacko Keouaco bičiulis žymus rašytojas, didis homoseksualas ir heroino mėgėjas Williamas S.Burroughsas („Kelyje“ jo prototipas yra Senasis Bullas Lee) savo garsiausiame romane „Narkašas“ („Junkie“, 1953) tvirtino, jog buvimas heroiną vartojančiu narkomanu yra tiesiog gyvenimas „kitaip“, gyvenimas „kaifo“ pasaulyje ir „kaifo“ laiku.

Tad kodėl šiais postmoderniais laikais buvimas ISIS nariu ir „isiško“ gyvenimo būdo praktikavimas negali būti toleruotinas? Būtina paskleisti šią žinią ir skatinti žmonių pakantumą "Islamo valstybės" atžvilgiu. Juolab kad ISIS mums gali būti žymiai naudingesnis. Neminint Rusijos diktatoriaus likvidavimo, reikėtų neužmiršti, jog "Islamo valstybėje" trūksta žaidėjų ir jie labai nuoširdžiai po savo sparnu priimtų tai, kas Europai kelia nerimą – ekonominius pabėgėlius.

Svarbu jiems parodyti, kad mes juos suprantame, ir šiuolaikinėje Europoje gali gyventi kiekvienas, nepriklausomai nuo religijos, lytinės orientacijos ir kitokių kontroversiškų polinkių. Būtinas dialogas, kuris mums leistų suprasti vieniems kitus bei megzti darnius politinius santykius.

Kas galėtų paskatinti šį dialogą? Žinoma, sportas. Manome, jog ISIS reikėtų pakviesti į artimiausią olimpiadą, krepšinio ir svarbiausia – į artimiausią Europos futbolo čempionatą. Taip pat JAV ir Europos miestuose galima būtų rengti ISIS trofėjų demonstravimo paradus, taip atiduodant duoklę keltų tradicijoms.

Olandija galėtų pripažinti galvos amputaciją nuo kūno meniniu performansu ir ją legalizuoti, nes, nepaisant didžiausios pagarbos žuvusiems lėktuvo keleiviams, nėra nieko, ko Olandijoje nebūtų galima legalizuoti.

Na ir, žinoma, Holivudas, kaipgi be jo? Kino teatrus turėtų užplūsti filmai, kuriuose vaikinas arba mergina staiga pajustų potraukį Alacho ir Mahometo mokymui bei žengtų džihado keliu (visame tame, savaime suprantama, slypėtų gerokai platesnė prasmė, kalbanti apie „prarastą laiką“, „pirmąją meilę“ arba „tapsmą savimi“).