Dėl paveldo laikas prasiblaivyti

Kad žmonės puolė balsuoti už tai, jog tą namą reikėtų nugriauti, rodo, kad pilietinė visuomenė Klaipėdoje vis dėlto yra, ne tik tie du ar trys nuolatiniai piketuotojai, kurie nežinia iš kokių pajamų gyvena (geriau jau eitų kur nors įsidarbinti).

Klaipėdiečiams iš tiesų atsibodo ta netvarka, ta galybė apleistų namų, kuriuos nugriauti ir sutvarkyti reikėjo dar prieš 20 metų.

Todėl tikrai galima didžiuotis mūsų miesto gyventojais, kurie aktyviai balsuoja apklausoje ir nesunku nutuokti, už ką.

Keistai tik atrodo, kai už minėto namo Naujojoje Uosto gatvėje išsaugojimą pasisako kompozitoriai, dar nežinia kokie veikėjai, kurie, kaip galima įtarti, neturi jokio supratimo apie inžineriją ir infrastruktūrą. Sako, neva tegul mašinos važiuoja aplinkui.

O kur tas „aplinkui“, pro kur čia? Konkrečių pasiūlymų nėra, saugokite tą bjaurią griuveną, kurioje jau galybę metų niekas negali gyventi, ir viskas.

Va, taip Lietuvoje ir yra atsiradęs baisus skaičius apleistų, apgriuvusių pastatų, kuriuos, užuot nugriovę, esame priversti kažkieno, nelabai aišku kieno, valia laikyti saugotinais objektais.

Jei kas nors nori saugoti tas „bomžų“, valkatų ir deklasuotų elementų užeigas, tai tegul saugo už savo, ne už visuomenės pinigus.

Lietuva ir taip yra pašiūrių ir apleistų statinių valstybė, kuri dėl griuvenų, baisių kelių ir vieškelių tik daro gėdą visai ES, todėl šita paveldosauginė demagogija vieną kartą turi baigtis.

Laikas pradėti viską vadinti savais vardais. Griuvena yra griuvena, o ne paveldosaugos objektas. Šiukšlė yra šiukšlė, o ne buvusio Lenino paminklo vietoje rasta „archeologinė“ vertybė. Vertybė yra tai, kas tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai. Laikas prablaivėti, mieli paveldosaugininkai ir pseudokultūrinio palikimo entuziastai.