Ar reikia melagius bausti griežčiau?

Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pasiūlė didinti sankcijas už melagingus skambučius. Taip norima sutramdyti klaidinančių skambučių pagalbos tarnyboms autorius. Seimo posėdžių sekretoriate jau įregistruotos Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pataisos.

Šiuose projektuose už melagingą pagalbos tarnybų iškvietimą siūloma baudą padidinti nuo 300 iki 1,5 tūkst. eurų. Tokio pat dydžio baudas siūloma skirti už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Siekiama, kad įstatymų pakeitimais be reikalo vaikę pagalbos tarnybas asmenys būtų laikomi padarę nusikaltimą, o ne baudžiamąjį nusižengimą, kaip buvo anksčiau. A.Paulausko duomenimis, per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo surašyti daugiau nei 600 administracinės teisės pažeidimo protokolų dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo. Pagal dabar galiojančias ATPK nuostatas, už melagingus iškvietimus gali būti skiriamos baudos nuo 80 iki 173 eurų. Kaip ir reikėjo tikėtis, planai griežtinti baudas melagiams susilaukė nevienodų vertinimų. Ar už melagingus skambučius reikėtų bausti griežčiau.

Už

Gedeminas Karalius, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas:

– Mano manymu, baudas tokiems asmenims didinti vertėtų. Nėra lengva pinigais įvertinti, kiek kainuoja ugniagesių važiavimas į įvykio vietą. Nenoriu meluoti, kokia tai būtų piniginė išraiška. Jeigu važiuoja tie žmonės, kurie tą dieną dirba, tai darbo užmokestis bet kokiu atveju mokamas. Daugiausiai kainuoja be reikalo sudeginami degalai. Bet čia svarbi yra visai kita pusė – psichologinis stresas darbuotojams bei moralinė jų patiriama žala. Žmonės labai nervinasi, kai neranda vietos, kurioje, kaip buvo pranešta, įvyko nelaimė. Be to, vykdami į gaisrą ar kitokį įvykį, ugniagesiai visada jaudinasi, galvoja, kaip reikės atlikti darbą. Šių dalykų pinigais nelabai įvertinsi. Dažniausiai meluojama apie padėtus sprogmenis, kilusį gaisrą. Tiesa, būna atvejų, kai pranešęs apie gaisrą ar kitą nelaimę žmogus yra šventai įsitikinęs, kad taip ir yra. Tada reikėtų aiškintis ir tokio žmogaus nebausti. Juk geriau pranešti ir apsirikti, nei matyti gaisrą ir apie tai nutylėti. Tikro melo atvejų pasitaiko kur kas rečiau nei tiesiog nepasitvirtinusių faktų. Būtent tuos piktybinius melagius reikia bausti labai griežtai.

Prieš

Osvaldas Martinkus, advokatas:

– Mano supratimu, dėl tokių dalykų visiškai nereikia didinti baudų. Yra teisiniai instrumentai, kurie užtikrina siekiamas pasekmes. Jeigu įstatymo iniciatorius mano, kad padidinus baudą žmogui bus skaudu ir jis daugiau taip nebedarys, kas trukdo to paties siekti dabar. Yra galimybė išsireikalauti nuostolių atlyginimą. Suskaičiavus visų tarnybų darbo įkainius, kompensaciją galima prisiteisti civiline tvarka. Tegul valstybinės institucijos kreipiasi su ieškiniu, uždeda to žmogaus turtui areštą. Jei tai padarė nepilnamečiai, tegul areštuoja tėvų turtą. Tegul prisiteisia, nusiunčia vykdyti antstoliams, kurie irgi už savo darbą prisiskaičiuos. Tie kaltininkai dar ir advokatus samdysis, tad dar daugiau išleis pinigų. Bus procesas, o vaikščiojimas į teismus yra nemalonus dalykas. Noriu pasakyti, kad piniginiu požiūriu tokius melagius galima nubausti ir dabar. Man nesuprantama, kodėl valstybė to nedaro. Panašu, kad tingima dirbti, nes paprasčiau skirti baudą ir nevargti su civiliniais ieškiniais bei žalos išieškojimu. Esu tikras, jei padarytų nors vieną parodomąjį tokį teismo procesą, visa visuomenė pamatytų, kaip tas žmogus nukentėjo.