- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų matematikų konkursas. Tikriausiai ne vienas mokinys, sėdėdamas matematikos pamokoje, patyliukais pasvarsto, ar jam tai reikalinga, kur jis visa tai panaudos, ir matematiką vertina tik kaip dalyką, kuris išnyks iš jo gyvenimo vos tik užvėrus mokyklos duris.
Nedaugelis moksleivių supranta, kad būtent matematika yra visų mokslų pagrindas – tik puikiai ją įvaldžius, galima priimti sėkmingus verslo sprendimus, formuoti įmonių ekonominius procesus, ugdyti naujus lyderius, optimizuoti veiklas ir t. t.
Pasak renginio organizatorės, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanės Bronės Narkevičienės, konkurso pagrindinis tikslas – siekis populiarinti matematikos mokslą, sudominti vaikus ir motyvuoti juos mokytis matematikos.
„Labai svarbu, kad mokiniai nuo pat ankstyvojo amžiaus, jau nuo pradinių klasių, suprastų matematikos svarbą. Turime moksleiviams gebėti paaiškinti, kad, užmezgus ryšį su matematika, jų ateities galimybės ir perspektyvos tik prasiplės, nes daugelis verslo ir pramonės procesų yra su ja vienaip ar kitaip susiję. Kuo anksčiau jie įsisavins matematiką ir supras jos taikymo galimybes, tuo didesnė tikimybė, kad ir toliau išliksime į priekį žengianti visuomenė. Matematika suteikia galimybę logiškai mąstyti, gebėti mokytis ir suprasti vykstančius procesus bet kurioje srityje. Be abejo, taip paminime ir legendinio Lietuvos ir KTU matematiko J. Matulionio nuopelnus šiam mokslui“, – pabrėžė docentė.
Pasak jos, gebėjimai mokytis ir logiškai mąstyti yra daug svarbesni už gebėjimą ieškoti atsakymų į klausimus tik internete, o stiprūs matematikos pagrindai ugdo kūrybišką, kritiškai mąstančią ir logiškus sprendimus priimančią ir greitai besimokančią visuomenę.
Mokslininkės teigimu, matematikos mokydamiesi dar mokykloje, mokiniai turi įsitraukti į nuoseklų mokymosi procesą, kuris apimtų problemas, įvairias formules, veiksmų sekos sudarymą tam, kad gebėtų pasirinkti teisingą uždavinio sprendimo būdą.
„Tai ugdo proto discipliną, kurią galima panaudoti ne tik mokymosi procese, bet ir priimant visus gyvenimo sprendimus“, – teigia B. Narkevičienė.
Jos teigimu, mokantis matematikos lavinamas ir analitinis mąstymas, kuris ugdo gebėjimą tyrinėti ir pažinti mus supantį pasaulį, o mąstydami analitiškai, taip pat atliekame matematinę užduotį: renkame duomenis, išskaidome prielaidas, stebime ryšius, priimame sistemingus sprendimus.
„Jei sugebėsime suprasti matematiką, galėsime ne tik tinkamai argumentuoti ir priimti loginius sprendimus, bet galėsime ją taikyti ir problemoms realiame gyvenime spręsti“, – teigė docentė.
Ji neabejoja, kad ateityje matematika įgis dar didesnę reikšmę, nes jau dabar ji tampa vis svarbesniu veiksniu įvairiose pramonės ir verslo šakose – beveik visur reikia kiekybinių duomenų analizės ir jų apdorojimo gebėjimų, ir šis poreikis tik didės.
„Dažniausias žodis, kurį šiandien girdime visose švietimo ir verslo srityse, yra STEM. Turime ugdyti visus moksleivius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse, kad būtume konkurencingi XXI a. gyventojai“, – sako KTU docentė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?1
Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...
-
Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?2
Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...
-
Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?8
2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių11
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje3
Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...
-
Tikrų vertybių ilgesys
Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...
-
Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...
-
Laisvė atminti Laisvę1
Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...
-
Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė6
Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...
-
Su gimtadieniu, Mieste!
Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Alytus, Gargždai... Ilgas sąrašas miestų, švenčiančių savo gimtadienį. Kasmet – vis išradingiau, vis labiau stebinant veiklų gausa ir naujais traukos objektais. ...