Kur alėjos dvasia?

Gal ir ne veltui visuomenė siūlo Kauno herbe taurą pakeisti sraige. Kai kurie procesai vyksta itin lėtai, greitai atsiranda tik stiklainiai ar auksiniai tualetai. O štai, tarkim, to, kas bus vietoj "Respublikos" viešbučio-vaiduoklio, veikiausiai sulauks tik tie kauniečiai, kurie neseniai pradėjo lankyti darželį. Nuostabi žinia apie Laisvės alėją: atnaujinimo projektas buvo ruošiamas aštuonerius metus, o patys darbai vyks dvylika metų. Nuostabu, žmonės gal bus jau į Marsą nuskridę, o mes vis dar krapštysimės su alėjos grindiniu.

Nežinau kur galima pamatyti patį atnaujinimo projektą, juk smalsu. Nesakau, kad projektai turi būti renkami visuotiniu balsavimu, jokiu būdu, bet pamatyti, kas lems tokį "dolgostrojų", būtų įdomu.

Laisvės alėja ir neatnaujinta neatrodo beviltiškai, išskyrus apsilaupiusius fasadus (visų pirma minėtinas Soboras) ir du stiklainius (antrasis – Laimutės ir Birutės), bet jei jau naujinsite – naujinkite. Neaišku, kodėl taip ilgai, o ir darbų kaštai per tiek laiko gerokai padidės. Yra ir daugiau problemų. Darbams judant sraigės greičiu, alėjos verslininkai gaus paeiliui laikinai stabdyti veiklą, nes per duobes niekas iki jų kavinių ar parduotuvių neprieis. Ar pagalvota apie nuostolių kompensavimą alėjos verslui?

Atnaujinant nereikėtų itin verstis per galvą, Laisvės alėja labiausiai siejasi su tarpukariu, tad būtų neblogai kuo mažiau lunaparkizuoti šią dvasią. Dar pagalvotina ir apie gretimus kiemus, dabar atiduotus automobiliams ir sandėliukams. Juos sutvarkius, galima pritaikyti žmonėms.

Ir dar nepamirština, kad alėjos dvasią kuria ne grindinys, net ne kavinės (žinoma, abu šie dalykai svarbūs), o žmonės. Tad ir jie, tiksliau, jų galimybės savaip atnaujintinos. Neužtenka išdidžiai vaikščioti alėja, lyg teatro vestibiuliu per pertrauką, reikia čia jaustis kaip namie. Kas buvo Paryžiuje, Niujorke arba nors kartą ėjo Barselonos "Laisvės alėja" – Las Ramblas, tikrai matė daugybę muzikantų, žonglierių, gyvųjų statulų, įvairiausių prekiautojų ir visa tai gatvės gyvenimą vertė nesibaigiančia švente. Kodėl tai kol kas neįmanoma Laisvės alėjoje? Aš nekalbu apie kartais pasirodantį kokį jaunuolį su gitara ir pana, kuri laksto nuo vieno praeivio prie kito, prašydama paremti muzikantą. Kalbu apie gatvės gyvenimą kaip save reguliuojančią sistemą. Kodėl alėja atgyja tik per kokią Kazimiero mugę? Ji turi gyventi kasdien.