- Aušra Garnienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Taip gerai mane ta mobilioji programėlė veda per Kauno spūstis", – anądien pasidžiaugė bičiulis. "Negi tu – ne kaunietis ir nežinai, kur važiuoti?" – ne juokais suklusau – juk tikrai ne pirmos kauniečių kartos atstovas. Bet kalbėkim atvirai – ir Kauno senbuviai dažnai nebežino, kaip dabar geriausia nuvažiuoti iš taško A į tašką B savo gimtajame mieste.
Miesto centras – kaip po karo bombardavimų: Pilies žiede, Šv. Gertrūdos gatvėje, kur kasdien būdavo bene didžiausias automobilių srautas, dabar karaliauja tik darbininkai. Arba vėjas, taršantis dulkes.
Anądien ir Birštono gatvė ūmai buvo užverta neišvažiuojamai. "Panašu, kad automobilį teks keisti į skraidančią transporto priemonę", – ėmė suktis mintis galvoje be jokio perspėjimo įstrigus neišvažiuojamoje Birštono gatvėje. Gerai, kad neilgam, bet...
Aleksote dvi svarbios arterijos irgi virtusios arimais – darbai vyksta Europos prospekte ir Seniavos plente, o iki šiol ramiai gyvenę žmonės dūsta nuo netikėtai padidėjusio automobilių srauto, nes šalutinės gatvelės be šaligatvių tapo didžiųjų arterijų apylankomis.
Ir Kauno senbuviai dažnai nebežino, kaip dabar geriausia nuvažiuoti iš taško A į tašką B savo gimtajame mieste.
Vilniaus gatvė skirta ne automobiliams, o pėstiesiems, bet ir ten gyvenimas sustojo. O kaunietis be senojo tašytų akmenų grindinio – ne kaunietis. Kol P. Kalpoko gatvėje dar neatidarytas viadukas, nusileisti iš Žaliakalnio gelbsti senas keliukas Kapsų gatvės gale su senojo grindinio likučiais. Ir, kaip įprastai, nuvažiuoti iš taško A į tašką B tampa kone orientavimosi sportu.
Jau beveik pamiršome miesto gatves su Marso ar Mėnulio kraterius primenančiomis duobėmis. Ir duobių sostinės titulą praradome, bet dabar gimė nauja legenda: Kaunas – viena didelė spūstis. Net vasarą, kai daug kauniečių atostogauja.
Erzina tas išraustas Kaunas: nepatogumas ir laiko gaišatis. Bet gal kada tapsim ledinių gatvių sostine?
Kita vertus, ko čia dabar tam Kaune sėdėti vasarą, kai laukia jūra, ežeras, miškas ar bobutės kaimas. Į Kauną geriausia būtų grįžti, kai visos gatvės bus suremontuotos. Svarbiausia – grįžti!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?1
Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...
-
Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?2
Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...
-
Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?8
2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių11
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje3
Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...
-
Tikrų vertybių ilgesys
Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...
-
Matematika ugdo ir kūrybiškumą3
Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...
-
Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...
-
Laisvė atminti Laisvę1
Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...
-
Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė6
Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...