Prieš kelerius metus apgenėjome greta mūsų sklypo augančias jau patrešusias liepas, tai teko sumokėti baudą, nes be leidimo genėjome. Gerai, kad nespėjome apgenėti visų, o tai dar didesnė bauda tikriausiai būtų buvusi. Po to – šventa!

Net visai supuvusių medžių nebeliečiame. Tegu pati valdžia tvarko! Bet kad netvarko kažkodėl. Po škvalo vėl medis guli. Na, šįkart ne skersai kelio, tai tegu sau ir guli. Mums laiko trūksta po kontoras trainiotis ir leidimus rankioti. O baudų mokėti nebesinori.

Nulūžusių medžių viršūnės kabo virš žmonių galvos ir Kovo 11-osios g. 32-ojo namo kieme. Bet kada gali atsitikti nelaimė. Gal miesto valdžiai pigiau kainuos žmonių gyvybė, nes nuo audros praėjus šitiek laiko valdžia jau galėjo panaikinti audros padarinius.