Kuo norėtum būti užaugęs? Egzorcistu!

Pagalvojau, gal bus kas įdėjęs haliucinogenų į mano gėrimą bešvenčiant gyvenimą, nes vietoj įprastinių velnių, pasimatė seimas ir egzorcistai. Apžiūrėjau taurę, pasitryniau akis, paskui papurčiau kompiuterį. Ar tik nebus į jį velnias įlindęs? 

Kada? Kaip? Įsitikinęs, kad neklystu gilai atsidusau - pagaliau!  Dieve, kaip egzorcistų ten reikėjo. Kaip saulės patekėjimo, kaip, kaip... švarių kojinių iš ryto, kaip... Paruzija, pasakytų Beresnevičius, bet jis gano dangaus aveles, tai jau teks man.

Juk nenuvažiavo tas egzorcistas į Marsą, nei pas ufonautus, nenulėkė pas estus, nes jų seimas rūpinas tik tautos ekonomine gerove, bet pas mus, katalikus, kur, paprastai, velniai yra linkę susimesti. Ir ypač ekonominio sunkmečio laiku. Po tokio reginio, Biblijos žodžiais tariant, galima ir pasakyti: jau gali leisti man iškeliauti, Viešpatie, nes mano akys išvydo šviesą.

Atsivėrė man akys ir tikiuos, atsivers ir visiems likusiems. Štai kur yra viso blogio šaknys Lietuvoj. Velnias, velnias apsėdo Seimą. Va aš ta proga dar vieną gurkšnelį. Reikia keisti veikimo kryptį... Ir Seimui taip pat. Užuot uždarinėjus elektrines ir pjausčiusis rankas, nes juk visi seimūnai ilgom rankovėm, ir jiems skirta šita paskaita.

Visų pirma, jie turėtų liautis klausę juodo metalo. Nieko nesakoma apie spalvotojo metalo skambesį. Šitos temos net egzorcistai nedrįsta liesti. Šventa taip sakant tema. Dabar seimūnai galės atsikvėpti, nes štai kur, pasirodo, šuo pakastas: dirbk nedirbęs tautos labui, bet jeigu į tave įlindęs velnias, vis tiek gausis velniava. O žmonės turėtų liautis piketavę ir dideliais žingsniais neatsigręždami drožti nuo Seimo. Kiek galima toliau. Nes juk sakoma neik su velniu riešutaut.

Be to, ta pačia proga, reiktų iš Prezidentės būstinės išnešti tą bjaurų paveikslą, dėl visa ko, kad kartais ir ten neprasidėtų.

Bet grįžkim prie apsėdimų. Be Seimo narių egzorcistas per 10 metų velnią yra paskelbęs dar 50 tūkst. kitų jaunuolių. Lietuvoj jo rodikliai turėtų gerokai pakilti ir man baisu dėl horoskopų sudarinėtojos Palmiros: neatlaikys konkurencijos. Jaučiu, kaip dėkingumu prisipildo širdis. Juk galėjo egzorcistai sau ir toliau laikyti mišias ir šventinti paminklus, bet ne. Nusprendė padėt psichiatrams, nes kai psichiatrai pasako nežiną kokius vaistus išrašyt ir, apskritai, kas čia daros, belieka vienintelė išvada: įlindo velnias.

Jeigu malonūs skaitytojai dar nesupratot, apie ką čia kalba, tai aš tuojau jums padėsiu. Tik leiskit man dar vieną įsipilt. Bėk žemyn taurusis skysti. Tai yra revoliucija mokslo srity. Nesuprantu, kodėl egzorcistai taip susikuklino. Žengsime dar vieną mažą žingsnelį...

Juk, jeigu jau įrodėm velnio buvimą, tai mums atsivėrė kelias įrodyti bet ką. Įsivaizduokit perspektyvas, gerbiamieji. Tarkim, jums prisvilo puodas ar atsikėlėt ne ta koja iš lovos. Kaltas raguotasis.

Bet čia dar ne viskas. Galima bus žmones suskirstyti  į apsėstus ir neapsėstus. Apsėstus vyriausias egzorcistas jau dabar vadina blogaisiais. O paskui reality show „Raganų medžioklė“? A? Ką jūs man į tai? Šalutinis tokio mokslinio atradimo poveikis netgi gali būti ir Dievo atradimas.

Visad galvodavau, ir, matyt, labai klaidingai, kad bažnyčios darbas yra įrodinėti Dievo buvimą, bet argi svarbu, nuo kurio galo pradėsi... Jau stalu į pietų pusę bėga skruzdėlės... Pasirodo, apsėstuosius pažinti lengviau, negu mes galėjom pagalvoti: gojai, kurie net buvo egzorcistą pasikvietę vakarienės, bet tai nebuvo, kaip jis tikėjos, jo paskutinė vakarienė.

Paskui tie, kurie žiūri į plakatus su nukryžiuotuoju sulaužytu žandikauliu, dar nusivylę ir užsiiminėjantys profanacija. Turbūt turi omeny besišlapinančius ant prezidentūros užsieniečius. Tie visad velnių priėdę. Matyt negirdėjo paskaitos. Galėtumėm už bausmę paskirti išklausyti visą ciklą. Tegu paragauja savo pačių išradimo. Bet baisiausia yra internetas. Va, kaip tik iš ekrano išskrido lėktuvas. Reikia dar įsipilt ir eit sugaut. Lėktuvas tai dar nieko. Bet ten pilna vaizdų apie kraują, galimas daiktas ateinančių iš satanizmo. Aš galvoju, kad satanistus egzorcistai turėtų gaudyt ribotais kiekiais, kad jie kartais neišsibaigtų ir nepasibaigtų pramoga.

Mechanizmas, kaip viskas atsitinka, sudėtingas, turėkit kantrybės, tuojau paaiškins: ta velnio mašina, kompiuteris, sukuria tokios kokybės vaizdą, kad virtualus pasaulis pradedamas painioti su tikrove. Paskui pakartojimai, hipnotizuojantys vaizdiniai jauniems žmonėms sukelia sinesteziją - kelių pojūčių vienąlaikį jutimą, transą ir simbiotinį ryšį su pateikta medžiaga. Uff, galiu ir atsipūst, o galvojau, kad ir man taip gali atsitikt. Čia tik jaunimui ir Seimui. Reikia dar vieną įsipilt, nes vėl nebeaišku, per kur tas velnias įlenda.

Išeitų, kad toj netikroj erdvėj bebūnant, tik šast ir įlenda tikras velnias. Ką jis ten veikia? Reikia kompiuterį paguldyt ant šono, gal iškris. Tada ir paklausim. O, va, pagaliau, čia, matyt, bus ir atsakymas. Tuojau padėsiu kompiuterį atgal ant balkono krašto. Jaunimo savižudybės, klausia žurnalistė egzorcisto?

Taip, tai yra piktojo veikimas, tvirtai atsako egzorcistas. Dėl iškreipto emocinio pasaulio. Reikia gal užkąst, nes vėl pamečiau mintį. Pasirodo, šeima mūsų neparuošia priimt gyvenimo sunkumų, esam narcizistai, išsigąstam išbandymų. Tai kur čia tas nelabasis? Oglasite ves spisok pozaluista. Ok.

Kompiuteris, nežiūrint to, kad apsėstas, klusniai rodo šventą kalbą: blogieji nebijo kovos, jų gyvybinė erdvė platesnė, jiems nereikia komfortiškų sąlygų. Chm, visos tos blogybės, kurias turi blogieji skamba vyliojančiai, atleisk man, viešpatie, kuris sutvėrei tuos bloguosius. Kaip man įsirašyt? Nors jau turėčiau vertybių sistemą. A, sakot jau ir taip įsirašęs. Ne taip, kaip tas pažįstamas iš Klaipėdos: nuklampojo pusnynais paklausyt egzorcisto, po pusvalandžio pasijuto aborigenu ir laukan išlėkė. Sakiau, kad čia tik stipriesiems. Jeigu skystos blauzdos, geriau nelįsk.

Vis dėlto, nors ir keistoki, geri vyrai tie egzorcistai: mums, suaugusiems, svarbu būti drauge su jais (jaunimu), būti jiems tarsi atgarsiu, veikti kartu. Čia aišku ir be užkandos. O pagalvojus apie perspektyvą, argi tai nebūtų gražu?

Vaikučio klausia:  

- Kuo tu norėtum būti užaugęs? 

 Tas atsako:

- Egzorcistu, kaip tėvelis.  

O gal, vis dėlto, galima būtų sužinoti tų blogiečių adresą? Jau neša velnias nutvėręs kompiuterį žemyn, gal dar spėsiu išsiųst jiems žinutę. Ne, geriau reikia lįst į vidų, antraip kaip juos surasi? Aaaaaa...