Kai skaitmeninės tikrovės įtaka vis stipriau skverbiasi į kasdienybę, pravartu kritiškai apmąstyti šią akistatą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daug dėmesio skiriama naujų informacinių technologijų integracijai į švietimą, bandant ne tik perprasti pačias technologijas, bet ir išnaudoti jas kaip resursą, galintį paįvairinti mokymo turinį ir pritraukti jaunosios – ekrano – kartos dėmesį. Ši tema tampa ypač aktuali nūdienos Lietuvos švietimo kontekste, kai vis dar stengiamasi rasti balansą tarp tradicinių ugdymo metodų ir pokyčių, kuriuos atneša informacinės technologijos.