Gyva eilė prie laivo į Kulautuvą priminė sovietmetį

Rodos, reikėtų džiaugtis atgaivintu maršrutu į Kulautuvą ir pramogą plėtoti. Tačiau, susidūrus su tuo, kaip organizuojamas pats procesas, padvelkė giliu sovietmečiu.

Vaikščiodamas su draugais po Senamiestį, atsitiktinai sužinojau, kad atsirado tokia pramoga Kaune. Nutariau, kad šiuo metu pas mane viešintiems draugams iš Vokietijos yra puiki proga parodyti miesto apylinkes ir pasigrožėti Nemuno vaizdais.

Viskas prasideda nuo informacijos paieškos ir galimos rezervacijos, kad apsisaugotume nuo netikėtumų. Tačiau paaiškėja, kad informacija – tai lapelis prie baro, netoli prieplaukos, kuriame nėra nurodyta nei jokių kontaktinių telefonų, nei bilietų pardavimo tvarkos, nei nuorodos į interneto tinklalapį.

Šalia prieplaukos jokios informacijos apie tokio laivo egzistavimą nėra. (...) Europos miestuose, kur plėtojamas vandens turizmas, iškabinti didžiausi plakatai su išsamia informacija ir  lankstinukais. Bare pavyko išsiaiškinti, kad rytą atvažiuoja automobiliukas ir griežtai nuo 10 val. parduodami bilietai vadinamosios gyvos eilės principu.

Išsiaiškinęs šią komercinę schemą, sekmadienio rytą, apie 9.30 val., prieplaukoje ieškojau nurodyto automobilio ir netrukus pastebėjau nemenką eilę bei laivininkystės transporto priemonę. Priėjęs išsiaiškinau, kad tai ir yra ieškoma bilietų pardavimo vieta, tačiau žmonės laukia jau nuo 9 val.

Kadangi tvarka geležinė ir bilietų pardavimas griežtai reglamentuotas, nutariau ir aš eilutėje pastovėti, tarybinius laikus prisiminti. Galų gale 10 val. atėjo laivo atstovas ir pradėjo parduoti bilietus. Tai užtruko gal 15 min., visi 100 bilietų buvo parduoti, nes dalis perkančiųjų (gal tai buvo grupių organizatoriai) pirko po 20 bilietų.

Didžioji dalis norinčiųjų pramogos, kurių buvo tiek, kad būtų gal dar porą laivų užpildę, liko nieko nepešę. Tarp kitko, tarp jų buvo matyti ir atvykusiųjų iš kitų miestų ir šalių.
Rašau ne dėl to, kad man ir mano svečiams nepavyko puiki sekmadienio atrakcija, bet tiems, kurie savivaldybėse kuruoja šią sritį, kad priimtų logiškus sprendimus, naudingus miestiečiams, miesto svečiams ir pačioms savivaldybėms. (...)

Apie tokio pobūdžio pramogas Kauno mieste turėtų būti aiškiai matoma išsami informacija miesto svečių ir pačių miestiečių lankomiausiose vietose. Žmonės galėtų pasirinkti ir žinoti, kokios sąlygos, be reikalo nestovėtų eilėse, nevažinėtų didžiulių atstumų – juk vis dėlto jau XXI a., o gal Kaune ir rajone laikas sustojo?

Jeigu maršrutai paklausūs, reikia organizuoti papildomus, pigesnius darbo dienomis ir brangesnius poilsio dienomis ir pan., kad būtų padengtos kelionės išlaidos. Už lango – vasara, atostogų laikas, visi nori kažką pamatyti ir patirti naujų įspūdžių, o mes organizuojame eiles.