Kas gali paneigti, kad lietuvių tautos ir Lietuvos didžiausia nelaimė yra alkoholizmas? Bet Lietuvos Respublikos Seimas, abejodamas alkoholizmo pasekmių tragiškumu, neatmetė reikalavimo leisti kaimo turizmo sodybų savininkams patiems gaminti alkoholį, patiems jį realizuoti ir patiems kontroliuoti veiklą!

 Įstatymo svarstymas vyks toliau, nors šiuo klausimu jokių abejonių nėra, kad  alkoholis klastingi nuodai -  žaloja visuomenę ir griauna valstybę. Projekto kūrėjų ir jų rėmėjų aiškinimai, kad ūkininkai laikysis alkoholio gamybos ir realizavimo įstatymo reikalavimų yra absurdiški - doras žmogus gėdytusi įrodinėti.

Lietuvių tauta šiuo metu dar nepasiruošusi tokiai veiklai, bet turi daug pasakų, ugdančių moralę, išmintį, pagarbą visuotinam gėriui, o taip pat smerkiančių blogį. Pasaka, apie kaime gaminamo alkoholio leidžiamo kiekio, kokybės ir realizavimo nuostatų lakimąsi ir kontrolę, siekia labai bjauraus tikslo - pralobti nuodijant žmones alkoholio nuodais. Realybė šiandien tokia, kad niekas nesilaiko įstatymų!

Kas ką kontroliuoja? Ką nubaudė už ekonominius nusikaltimus? Milijardai išvogti - kaltų nėra! Klesti korupcija visose srityse, algas moka vokeliuose, visų rūšių prekybos įmonėse (parduotuvėse, vaistinėse, maitinimo įmonėse, knygynuose) pirkėjai begėdiškai apgaudinėjami, nelegalios statybos auga, finansų reikalai nekontroliuojami, kokybės klausimas visose srityse apleistas, vaikai laisvai įsigyja alkoholį, tabako gaminius, narkotikus, žmonių žudymas jau nieko nebestebina, teisėsauga nebesugeba apsaugoti visuomenės nuo girtuoklių ir amoralių asmenų smurtavimo, dori žmonės nuvertinti, tiesos ir teisingumo etalonu tapo materialinė nauda. Viskas pagrista asmenine nauda, o ne teise, bet dar vis stengiamasi tą bjaurastį nuslėpti nuo visuomenės.

Jei Seimas priims įstatymą, leidžiantį kaimo turizmo sodybų savininkams gaminti alkoholį, tai bus sunaikinti tikrų ūkininkų likučiai ir  atsiras landa reikalauti, kad būtų panaikinta ūkininkų galimybių nelygybė ir leidžiama visiems ūkininkams gaminti alkoholį  savo reikmėms. Toks įstatymas naudingas tik nedoriems piliečiams, norintiems visuomenės nelaimių sąskaita praturtėti ir sužlugdyti Lietuvos žemės ūkį.

Praėjo tik vienas mėnuo nuo įstatymo projekto pirmojo svarstymo, o Susisiekimo ministras jau surado ekonomiškai pateisinamą žmonių alkoholinimo terpę - Lietuvos traukiniuose.  Jaunas, veiklus, galintis vadovauti žmogus suklupo prieš alkoholio klastą!
Nejau jis nežino, kad Rusija alkoholio pagalba pavergė daug tautų, o tautos, valingai atsisakiusios alkoholio buvo sunaikintos. Alkoholizmas Lietuvoje pasiekė rekordą - pirmauja Europoje! Dar ir šiandien pažįstamųjų rate už darbą  atsilyginama alkoholiu - žaliava gali būti net bevertė, gamybos technologija paprasta.

Gabi, darbšti lietuvių tautą nuėjo  skurdo keliais elgetauti  ir pateko į „garbingą“ skurdžiausią EU valstybių sąrašo vietą. Ne vien skurdas gena lietuvį iš Tėvynės, kad užsienyje gautų darbą, kurio vietiniai gyventojai nenori atlikti. Lietuvoje vešintis alkoholizmas atėmė žmonių protą ir moralę ir sukūrė visuotiną netvarką valstybėje.

Turintieji priklausomybę nuo alkoholio nebepajėgūs sveikai protauti, nes jie valdomi  alkoholio taip, kaip naujos gyvybės sukūrimo jėgos, nepaklūstančios nei protui, nei valiai. Lietuvoje  darosi ankštu doram piliečiui, o valstybininkai mano, kad nuodijant piliečius alkoholiu ar pamėgdžiojant pasaulio geriausiai išsivysčiusių valstybių padėtį, galima pasiekti valstybės ekonominio suklestėjimo. Būtina labai gerai pažinti padėtį Lietuvoje ir kurti atsižvelgiant į esamas sąlygas. Lietuviai, neturintys gamtos resursų, išgyvens krizę tik per darbštumą ir protą, jei valstybininkai dirbs pasiaukojančiai ne savo interesams, o Lietuvai.