Sulaužytos bronzos amžiaus figūrėlės užminė mįslę

Kai archeologai atrado šį bronzos amžiaus radinių lobį, pasijuto kaip laimėję loterijoje. Tačiau vėliau šis radinys tapo panašus į senovinę dėlionę-galvosūkį.

Mokslininkai atrado tūkstančius sulaužytų figūrėlių, tačiau nė viena jų nedera prie kitos, rašo britų „Daily Mail“. Dabar tyrėjai mano, kad paslaptingosios figūrėlės, kurios buvo meistriškai sukurtos ir tuomet tyčia sulaužytos, yra bronzos amžiaus ritualo įrodymai.

Manoma, kad paslaptingos apeigos vyko maždaug prieš 4,5 tūkst. metų, Egėjo jūroje esančioje Keroso saloje. Ją neseniai tyrinėjusi mokslininkų iš Kembridžo komanda, kuriai vadovavo profesorius Colinas Renfrew, nustatė, kad po vieną kiekvienos sulaužytos figūrėlės dalį buvo atgabenta į salą, o tuomet jos užkastos negiliose duobėse.

Iš pradžių manyta, kad saloje galėjo būti senovės laidojimo vieta, kurią išniekino plėšikautojai. Tačiau po dešimtmečius trukusių tyrimų gimė daug įdomesnė teorija.

„Tyrinėdamas marmurines skulptūrėlių dalis, supratau, kad visi lūžiai atrodo seni ir jie nėra plėšikavimo rezultatas. Jos tyčia sulaužytos prieš užkasant“, – kalbėjo C. Renfrew.

Vėlesni tyrimai parodė, kad fragmentai buvo palikti 500 metų laikotarpiu.

„Keisčiausias atradimas buvo tai, kad beveik jokie daugiau kaip 500 figūrėlių ir 2,5 tūkst. marmurinių indų fragmentai nederėjo“, – sakė mokslininkas.

„Tai labai įdomus atradimas. Vienintelė išvada, kurią sugebėjome padaryti, kad šie ypatingi dirbiniai buvo sulaužyti kitose salose, o tuomet po vieną kiekvienos figūrėlės, dubens ar puodynės fragmentą kelios Kikladų salų gyventojų kartos gabeno į Kerosą“, – kalbėjo jis.

Mokslininkas spėja, kad šie objektai buvo pakartotinai naudojami gimtosiose salose vykusiuose ritualuose, galbūt nešiojami procesijose tokiu būdu, kaip dabar Graikijos kaimuose gatvėmis nešiojamos ikonos.

„Jie buvo naudojami, greičiausiai nudažomi ir laikas nuo laiko perdažomi. Galbūt buvo nusistovėjęs paprotys, kad kai figūrėlė atitarnaudavo, jos nebuvo galima tiesiog išmesti ar naudoti kitoms reikmėms, ji turėjo būti sudėtingo proceso metu iššventinama“, – dėstė C. Renfrew.

Vykdydant gyvenvietės, esančios mažoje saloje, esančioje vos už kelių šimtų metrų nuo Keroso, kasinėjimus, taip pat aptikta statinių, priskiriamų tai pačiai erai kaip piramidės ir Stonhendžas.

Gyvenvietė, kuri, tyrėjų teigimu, buvo įkurta apgyvendinti į ceremonijų vietą atvykstantiems žmonėms, statyta iš didelių marmuro kiekių, kurį Kikladų salų gyventojai atgabendavo jūra.