Retas Mėnulio mineralas pagaliau aptiktas Žemėje

Žemėje aptiktas paskutinysis iš trijų mineralų, pargabentų iš Mėnulio, ir kaip manyta, randamų tik ten – trankvilititas.

Mokslininkai aptiko mineralą, pavadintą pagal Ramybės jūrą (angl. Sea of Tranquillity), uolienose šešiose vietovėse, pasklidusiose po visą vakarinę Australijos dalį. Du kiti mineralai, armalkolitas ir piroksferoitas, Žemėje aptikti per dešimt metų nuo nusileidimo Mėnulyje, praneša telegraph.co.uk.  Mineralas trankvilititas randamas tik labai mažais kiekiais ir beveik niekur nepritaikomas, išskyrus uolienų, kuriose jis randamas, amžiaus nustatymui. Anksčiau jis aptiktas tik Mėnulio uolienose ir meteorituose. 

Australų paleontologas Birgeris Rasmussenas iš Curtino universiteto teigia buvęs nustebęs, kad prireikė daugiau kaip 40 metų trankvilititui Žemėje surasti, ypač turint minty tai, kad jo cheminė sudėtis nėra tokia neįprasta. 

„Tai iš esmės buvo paskutinis mineralas, kuris, kaip manyta, būdingas tik Mėnuliui, ir kuris aptiktas mėginiuose, 8 dešimtmetyje pargabentuose „Apollo“ misijos“, – teigė jis. 

„Mes ir anksčiau tyrinėjome Mėnulio uolienas, taigi susidūrėme su trankvilititu. Taigi apytikriai žinojome, ko ieškoti, ir kai pradėjome ieškoti panašaus tipo uolienų Žemėje, galvojome, kad šis mineralas turėtų būti, tačiau jo neradome. Tačiau ieškojome toliau ir galiausiai jį aptikome“, – pridūrė mokslininkas. 

Šešios „Apollo“ misijos 1969–1972 metais į Žemę pargabeno maždaug 380 kilogramų Mėnulio uolienų, dirvožemio, žvirgždo, smėlio ir dulkių pavyzdžių. Šiuos mėginius saugo NASA ir skolina moksliniams tyrimams. 

Trankvilitito gabalėliai paprastai yra labai mažyčiai – maždaug 150 mikrometrų ilgio. Tai mažiau nei storiausio žmogaus plauko skersmuo. Jis yra raudonai rudos spalvos ir daugiausiai susideda iš geležies, silicio, deguonies, cirkonio, titano ir retojo žemės elemento itrio.