„Projektas Nim“: šimpanzė, užauginta žmonių šeimoje

Kino pasaulyje pasirodė filmas, kuriame pagrindinė herojė – šimpanzė. Pagrindinis siužeto vingis – šimpanzė auginama žmonių šeimoje.

Tačiau įdomiausia tai, kad tai ne vaidybinis filmas, o dokumentinis. Mažylė šimpanzė buvo rengiama vaikiškais drabužiais ir nešiojo sauskelnes. Gyvūnas buvo maitinamas „mamos“, Sthephanie Lafarge, pienu. „Viskas atrodė natūraliai“, - teigė moteris.

Aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai ypač diskutavo dėl kalbos atsiradimo. Kalbos specialistai pasidalino į dvi stovyklas: vieni manė, kad kalba yra tęstinis dalykas, tai reikštų, kad primatai irgi turėtų turėti galimybę išvystyti kalbą; kiti buvo įsitikinę, kad kalba yra unikali žmogaus savybė.

Kolumbijos universiteto psichologas Herbertas Terrace‘as sugalvojo projektą, kuris turėjo padėti įrodyti „tęstinumo“ teoriją. „Projektas Nim“ buvo pradėtas norint įrodyti, kad šimpanzė žmonių apsuptyje gali išmokti kalbos – šiuo atveju amerikietiškos ženklų kalbos.

Tačiau mokslininko projektas žlugo. Pirmiausia nei vienas Nimo šeimos narys neturėjo įgūdžių mokyti ženklų kalbos. Be to, niekas neapsvarstė pasekmių auginant galingą (ir kai kuriais atvejais pavojingą) laukinį gyvūną žmonių aplinkoje.

Šimpanzė augdama rodė savo nepasitenkinimus ne ženklų kalba, o „laukiniu“ kandžiojimusi.

Filme teigiama, kad Nimas išmoko daugiau nei 120 ženklų, tačiau filmo kūrėjai pabrėžia, kad tikrasis primato talentas – atkreipti į save žmonių dėmesį ir manipuliuoti jais.

1979 metais projektas buvo atšauktas, o Nim buvo patalpintas primatų centre.

Mokslininkas išspausdino straipsnį, kuriame patvirtino, kad idėja, jog primatai gali išmokti iš ženklų sudaryti sakinius atmetama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių