- technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NASA susidomėjo nauja technologija, kurią sudarytų antžeminė lazerinė ar mikrobanginė sistema.
Jos generuojami spinduliai būtų nukreipti į raketose sumontuotus kaitinimo įrenginius (angl. k. – „heat exchanger“), kurie leistų iš degalų išgauti daugiau energijos. Kaitinimo įrenginiai degalų temperatūrą pakeltų 1704°C laipsniais ir gerokai padidintų raketos keliamąją galią.
Kaip rašo technologijos.lt, įveikti gravitaciją – ne taip paprasta. Nūdienos raketose 97 proc. “sudedamųjų dalių” sudaro degalai ir degalų talpyklos. Net šlovingosios, pirmąsyk į Mėnulį žmones nugabenusios nugabenusios raketos-nešėjos “Saturn-5” naudingasis tūris sudarė 3-5 proc.
„Mūsų tikslas – sumažinti pakilimo į kosmosą išlaidas, - teigia Karnegi Melon universiteto ir NASA AMES tyrimų centro specialistas Kevinas Parkinas (Kevin Parkin). – Tokia sistema kur kas efektyviau pakeistų dabartinių skysto kuro raketų galios agregatus.“
Didžiausia planuojamo projekto kliūtis – ne techninio, o finansinio pobūdžio. Sumontuoti tokią antžeminę lazerinę sistemą kainuotų brangiai, tačiau investicijos greitai atsipirktų ir ateityje leistų gerokai sutaupyti.
„Diegti tokią sistemą apsimoka, jei ateityje planuojama daug raketų paleidimų, - neslepia idėjos autorius, fizikas Džordinas Keras (Jordin Kare). – Tačiau nūdienos raketų-nešėjų rinkoje alternatyvūs sprendimai yra laukiami ir pageidaujami.“
Siūloma lazerinė technologija skirta raketoms, į kosmosą gabenančioms maždaug 100 kg svorio naudingąjį krovinį. Panašu, daugkartinio naudojimo erdvėlaiviams „Space Shuttle“ ši sistema kol kas būtų per silpna. Tačiau į orbitą keliama nemažai smulkesnės technikos, pvz., dirbtiniai palydovai. Tokia sistema per metus į kosmosą pajėgtų iškeltų tūkstančius smulkesnių kosminių aparatų ar sudedamųjų dalių stambesniems kosminiams projektams.
Manoma, kad lazerinė raketų iškėlimo į orbitą sistema būtų saugesnė už nūdienos skystojo kuro raketas. Inovatyvios sistemos autoriai teigia, kad naujo tipo raketos būtų žymiai paprastesnės, tad pasižymėtų mažesne gedimų tikimybe. Be to, naujo tipo raketos negalėtų sprogti.
Dar vienas šios sistemos privalumas yra toks: naudojant ją galima pigiai atlikti daug paleidimų. Šis aspektas itin praverstų sistemos bandymų etape. „Galima pigiai atlikti kad ir tūkstančius bandomųjų paleidimų, - tvirtina Dž.Keras. – Tai reiškia – testuoti tiek, kiek tik reikės, kol sistema bus ištobulinta taip, jog ja bus galima į kosmosą skraidinti brangų palydovą ar net žmones.“
Naudojant naująją lazerinę raketų paleidimo sistemą, į aplinką būtų išmetamas tik vandenilis. Tad siūloma sistema, lyginant su dabartinėmis, būtų ir kur kas ekologiškesnė. Tiesa, ji gali sukelti problemų paukščiams, jei šie skrisdami netyčia kirstų lazerio ar mikrobangų šaltinio spindulį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...