Vilniuje, Kaune ir kitur Lietuvoje kaštonų lapai dar neatėjus liepai tapo dėmėti, parudavo ir susisuko. „Šiemet bus dar blogiau nei pernai, [...] kai kur medžiai jau iki pusės nurudavę“, - sako Povilas Ivinskis, Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vedėjas.

Kaštonus Lietuvoje jau beveik dešimtmetį kamuoja keršakandės - mikrodrugiai, kurie šią vasarą ypač sparčiai vystosi dėl ankstyvų karščių. Atkeliavę iš kitų Europos šalių ir sparčiai paplitę, šie parazitai veisiasi kaštonų lapuose, juose išgrauždami takus ir dėdami kiaušinėlius. Tokie lapai paruduoja ir nukrinta, medį palikdami plikomis šakomis.

P. Ivinskis pabrėžia, kad paprasčiausias būdas gelbėti kaštonus - grėbti nukritusius jų lapus, tačiau kol kas net ir šiai paprasčiausiai priemonei nerandama išteklių.

„Kaštonai labai pažeisti - visur, labai situacija sudėtinga [...] Bet, jei dabar pažiūrėsime pro mūsų langą, kur lapai grėbiami, nugrėbti, tai pažeistų beveik nėra - tik vienas kitas“, - pirmadienį sakė P. Ivinskis.

„Bet viskas kainuoja, niekas nenori lįsti, problemų spręsti - tai papildomos sąnaudos. Bet, jei miestai norės išsaugoti kaštonus, tai turės ką nors daryti - gaudykles pirkti, injekcijas daryti, yra priemonių“, - pirmadienį sakė P. Ivinskis.

Jis nurodo, kad Lietuvoje dar nėra buvę atvejų, jog kaštonai nuo keršakandžių žūtų, bet jie nuskursta, praranda grožį.

„Jie silpsta, gal prasidės ligos, o svarbiausia, dėl ko auginami, - kad puoštų miestą ir valytų orą. Reikia ką nors daryti, kad taip ir būtų“, - pirmadienį sakė P. Ivinskis.

Natūralių priešų keršakandės neturi.