Istoriniai faktai, kurie, pasirodo, yra melas

Ar tikite tuo, kas parašyta ar pavaizduota istorijos vadovėliuose? Gal nevertėtų. Istorikai nuolat diskutuoja dėl būtų ir nebūtų faktų iš istorijos pasaulio. Naujai išleistoje knygoje apie klaidingus istorinius faktus, atskleidžiama, ko iš tikrųjų pasaulyje nebuvo, rašo „Daily Mail“.

Vikingai neturėjo ragų ant savo šalmų

Nei vienas vikingų archeologinių kasinėjimų vietų rastų šalmų neturėjo ragų. Ragai ant jų šalmų atsirado tik 19-to amžiaus iliustracijose. Taip istorinius karius pradėjo vaizduoti švedų menininkas Gustavas Malmstromas.

Kai kurie istorikai netgi abejoja vikingų žiaurumų ir smurtavimu. Viduramžių istorikė Janet Nelson BBC žurnalistams yra sakiusi, kad nėra nei vieno fakto apie vikingų prievartavimus, labiau tikima, kad jie buvo teisingi ir kultūringi žmonės.

Škotų kiltas – anglų išradimas

1727 metais Thomas Rawlinsonas, kuriam priklausė metalo dirbtuvės, sugalvojo, kad reikia keisti jo škotų darbuotojų tradicines ilgas sukneles, kurios trukdė dirbti. Trumpas sijonas buvo patogesnis ir patogesnis dirbti karštomis sąlygomis.

Laukiniai vakarai nebuvo labai jau laukiniai

Holivudiniuose vesternuose buvo nužudyta daug daugiau žmonių nei tikruosiuose Laukiniuose vakaruose.

Nors Dodge miestas Kanzase yra apibūdinamas kaip anarchijos sostinė, iš tikrųjų jame 1878 metais įvyko tik penki nužudymai. Ir tai patys didžiausi nužudymo rodikliai tais laikais. Tombstone, Arizonoje, taip pat didžiausias nužudymų skaičius buvo 5. Pietų Dakotos Deadwoode – 4.

Kolumbas neatrado Amerikos

Šį faktą visi išmoksta mokykloje. Tačiau ne jis buvo pirmasis europietis įkėlęs koją į šį žemyną. Niufaundlandas buvo pasiektas Leifo Ericssono 1000 metais.

Pasirodo, kad Kolumbas per  keturias savo keliones nebuvo išsilaipinęs Amerikos žemyne. Jis buvo apsilankęs Bahamuose pirmos kelionės metu. Antrą kartą kelionė jį nubloškė į Dominiką Karibuose, o trečiosios metu – į pietus nuo Trinidado. Paskutinį kartą jį kelionė vėl nubloškė į Karibus.

„Juodosios mirties“ nesukėlė žiurkės

Istorikai ilgus metus tvirtino, kad „Juodoji mirtis“, kuri pareikalavo 75 mln. gyvybių 1347-1351 metais, buvo sukelta žiurkių.

2001 metais Liverpulio universiteto mokslininkai paskelbė, kad vienintelis būdas, kaip 14 amžiaus žmonės kovojo su šia liga, buvo karantinas. Tačiau suprantama, kad žiurkės karantino nesuprato. Todėl liga turėjo būt ir toliau perduodama iš žmogaus į žmogų.

Šie ir kiti istorikų bei liaudies išsigalvoti faktai aprašyti Philo Masono knygoje „Viena į Haroldo akį: kodėl viskas, ką matėte žinantys apie istoriją, yra neteisinga“.