Mokslas keičia mūsų religinius įsitikinimus. Kyla klausimas - o kaip dėl Dievo garbinimo kosminėje erdvėje? Ar ateityje ilgoms kosminėms kelionėms skirtuose erdvėlaiviuose bus specialios patalpos, kurios veiks kaip kapinės žydams ir musulmonams? O kas nutiks kai Žemėje prasidės Biblijoje aprašyta pasaulio pabaiga, o kosminėje erdvėje vis dar bus žmonių?

Žinoma, tai nėra pirmo svarbumo teologiniai ar moksliniai klausimai, bet intensyvėjant kosminiams tyrimams šie klausimai vis iškyla. Štai keletas pavyzdžių apie judaizmo, krikščionybės ir islamo išpažinėjus kosmose:

Žydai kosmose

Judėjų maisto menu jau buvo atsiradęs mūsų orbitoje: 2003 m. astronautas Ilonas Reimonas (Ilan Ramon) kosmose mėgavosi rabino pašventintu maistu. I. Reimonas laikėsi šabo pagal Žemės kalendorių. Šabas - tai judėjų kassavaitinė šventė, prasidedanti penktadienio saulėlydžio metu ir pasibaigianti šeštadienio vakare (tradiciškai – kai danguje pamatomos 3 žvaigždės). Akivaizdu, kad kosmose laikytis šių taisyklių neįmanoma. Pvz. skriejant orbitoje aplink žemę saulėlydis astronautams įvyksta kas 9 valandas.

Chanukos šventė, kurios metu deginamos žvakės ant specialios žvakidės, kosminėje erdvėje irgi buvo išmėginta 2003 m. Eksperimento metu išsiaiškinta, kad žvakių šviesa kiek blausesnė, tačiau ugnies deginimas riboto deguonies aplinkoje tikriausiai nėra labai protingas dalykas?

Krikščionys kosmose

1969 m. Bazas Aldrinas (Buzz Aldrin) priėmė Komuniją mėnulyje. Ši ceremonija nebuvo transliuojama į Žemę, kadangi tuo metu NASA jau bylinėjosi teisme, dėl to, kad Apolo 8 įgula sutikdama Šv. Kalėdas kosmose viešai skaitė iš Senojo Testamento Pradžios knygos.

Jeigu tikite Sakramentu, tai reiškė, kad Kristaus kūnas pabuvojo ir mėnulyje. Be abejo, tai tik simbolinis religinis aktas, bet vis tiek žavus.

2009 m. rusų kosmonautas Maksimas Surajevas pranešė, kad Tarptautinėje kosminėje stotyje yra dėžutė su religiniais reikmenimis. Toje dėžutėje yra ir relikvinis kryželis, kuriame, kaip teigiama, yra ir gabalėlis "tikrojo kryžiaus", to ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus.

Musulmonai kosmose

Kurioje pusėje yra Meka? Kaip laikytis Ramadano pakeliui į Marsą ar dar toliau? Malaizijos nacionalinės kosmoso agentūros iniciatyva buvo surinkta speciali komisija iš 150 musulmonų mokslininkų ir dvasininkų, kad būtų nustatytos taisyklės kaip šlovinti Dievą kosmose. jie parašė 12 puslapių bukletą, keletas įdomesnių sprendimų iš rekomendacijų:

Astronautas turėtų nuoširdžiai stengtis kuo tiksliau atsisukti į Meką jeigu jis yra Žemės orbitoje. Jeigu to padaryti neįmanoma užtektų atsigręžti į Žemę, jeigu ir tai yra neįmanoma tuomet maldos kryptis tampa nebesvarbi. Buklete nurodoma, kad pati malda svarbesnė nei kryptis į kurią meldžiamasi.

Melstis 5 kartus į dieną reikia pagal Žemės 24 val. ciklą, kuris, greičiausiai, vis tiek būtų naudojamas erdvėlaiviuose.

Maldos metu reiktų stengtis laikytis pagrindinių taisyklių: stovėjimo, nusilenkimo ir klūpėjimo. Tačiau esant nesvarumo būsenoje pakanka ir įsivaizduoti šias pozicijas.

Ramadaną švęsti kosmose leidžiama. Jeigu tai neįmanoma kompensuoti galima grįžus į Žemę. Ramadano metu galime valgyti ir draudžiamą maistą jei tai yra būtina palaikyti gyvybę.

Mirusieji turėtų būti pargabenti atgal į Žemę ir palaidoti, jeigu tai neįmanoma leidžiama laidoti ir kosmose laikantis paprastų ritualų (greičiausiai primintų laidotuves jūroje?).