V.Navickas kryžiuoja špagas su R.Kuodžiu

Vilniaus miesto merą Vilių Navicką papiktino finansų analitiko Raimundo Kuodžio pesimistinės prognozės, esą savivaldybės pastato pardavimas naudingas tik miesto politikams.

Savivaldybėje skubiai sušaukta gynybinė spaudos konferencija.

Prisiminė senas R.Kuodžio nuodėmes

Praėjusią savaitę finansų analitikas R.Kuodis žiniasklaidoje aršiai kritikavo Vilniaus valdžios užmojį parduoti savivaldybės pastatą. Ekspertas šį planą pabandė įvertinti trimis aspektais: analizuojant buhalterio, ekonomisto ir politiko akimis. Galiausiai jis priėjo prie išvados, kad iš sandorio asmeninės naudos išpeštų tik politikai. 

„(Pardavus pastatą – red. past.) iš karto gauni 100 mln. litų, o nuomos mokesčius mokės jau po tavęs ateinantys politikai. 100 mln. litų prieš (savivaldybių – red. past.) rinkimus gali praversti parodomiesiems projektams a la Sereikiškių parkas ar Babilono bokštas“, - mano R.Kuodis.

Ši išvada kone asmeniškai įžeidė Vilniaus miesto mero komandą, daugiau nei mėnesį kartojančią, kad naudingai pardavus savivaldybės dangoraižį išloštų visi: valdžia, savivaldybės įmonės ir galiausiai eiliniai miestiečiai. V.Navicko komanda spaudos konferencijoje į R.Kuodžio kritiką pavadino pseudoanalitinėmis diskusijomis.

„,Mes nesistebime, kai opozicija teikia visiškai nekvalifikuotus komentarus. Tokia jų priedermė: nesvarbu, ką mes darytume, aišku, kad blogai. Truputį keista, kai tokius komentarus, blogiausius scenarijus teikia ekonomistas. Prieš keletą metų jis rūpinosi burbulais nekilnojamojo turto rinkoje ir euro įvedimu. Matyt su šitomis funkcijomis ne labai susidorojo, tai dabar bando susidoroti su pastato pardavimu“, - įgėlė V.Navickas.

Praduoti verta vien dėl skolų

Šįkart Vilniaus miesto valdžia, pasitelkusi kone analogišką analizės būdą, pabadė sukurpti optimistiškesnį savivaldybės pastato pardavimo scenarijų. Esą savivaldybė šiuo metu galėtų pasiskolinti kone procentu brangiau, nei skolinasi Vyriausybė: 8-9 proc. Reiškia, jei, pardavus pastatą, už jo išperkamąją nuomą būtų mokama nors šiek tiek mažiau, tai sprendimas parduoti būtų logiškas.

Optimistinis pavyzdys: savivaldybės dangoraižio kainą – 100 mln. litų. Už tokio dydžio paskolą tektų mokėti apie 9 proc. palūkanų per metus – apie 9 mln. litų. Jeigu pavyktų už nuomą mokėti mažiau, pastatą parduoti apsimokėtų.

„Bandžiau gilintis į tuos argumentus, visos jo (R.Kuodžio – red.past) prielaidos straipsnyje nėra teisingos. Aš tai pavadinčiau politiniu populizmu ir ekonominiu nihilizmu, kai neieškoma optimistinių variantų. Klausimas filosofinis: ar egzistuoja tokios sąlygos, kad apsimokėtų parduoti savivaldybės pastatą ir po to jį nuomotis? Žinoma, kad egzistuoja. Nenaudingų sandorių mes nedarysime ir sieksime naudingo. Tačiau šiandien po buvusio mero Juozo Imbraso prigamintų dirbtinų skolų mes sunkiai galime atsiskaitytu su verslu, atlikti socialines funkcijas, išlaikyti senelių, vaikų namus, gatves reikia valyti. Vien dėl to galima sakyti, kad pastatą reikia parduoti“, - antrino mero patarėjas ekonomikos klausimais Darius Indriūnas.

Samdys ekspertus analizei

Portalas primena, kad praėjusią savaitę Vilniaus miesto taryba po ilgų diskusijų galiausiai nusprendė, kad būtina atlikti analizę, kokiomis sąlygomis įmanoma parduoti savivaldybės dangoraižį. Analizė užkrauta ant savivaldybės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ pečių. Mat šioji ir yra teisėtas dangoraižio savininkas, iš kurio savivaldybė šiandien patalpas nuomojasi.

Kiek bendrovei kainuos ekspertų paieškos ir jų pateikta analizė – V.Navickas šiandien dar negalėjo atsakyti. Aišku viena – kad už paslaugą teks mokėti „Vilniaus kapitalinei statybai“. Beje, jeigu pastatas būtų parduodamas, už jį gauti pinigai pirmiausia ir tektų šiai įmonei. Opozicija įtaria, kad gavusi lėšas bendrovė iškart prarastų apie 10-15 mln. litų. Mat būtent tiek „Vilniaus kapitalinė statyba“ yra skolinga įvairioms paslaugas suteikusioms bendrovėms.

Tačiau Vilniaus valdžia tikina, kad iš gautų lėšų bendrovės skolos nebus grąžinamos. Dar daugiau, valdantieji nemato kliūčių, kaip per mėnesį gautus milijonus perimti iš „Vilniaus kapitalinės statybos“ į miesto biudžetą. Esą būtų mažinamas bendrovės įstatinis kapitalas. Po to dalis gautų milijonų keliautų savivaldybės skoloms dengti, kita- investiciniams projektams.