Vingio parko estrados pastato nuomos konkursą laimėjusi bendrovė ne tik nerekonstravo estrados, bet ir iš „Vilniaus parkų“ prisiteisė daugiau nei pusę milijono litų. Kokia ateitis laukia unikaliosios estrados?

Išnuomota 15 metų

1965-aisiais iškilusi Vingio parko estrada laiko visiškai nualinta: išlūžusi, aptrupėjusi ir dėl didelių reikalingų investicijų neįdomi investuotojams.

Tiesa, anksčiau buvo įmonė, pasišovusi estradą prikelti naujam gyvenimui. Tik baigėsi visa tai ne taip, kaip planuota.

2005 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų ir pastatų komisijos protokole pabrėžta, kad Vingio parko estrados pastato nuomai pritarta tokiomis sąlygomis:

– būsimasis nuomininkas privalės suprojektuoti ir savo lėšomis pastatyti lauko ir vidaus tinklus numatytai patalpų funkcijai užtikrinti. Tai yra atlikti visus priešprojektinius darbus, gauti projektavimo sąlygas, suprojektuoti ir nustatyta tvarka suderinti vandens, nuotekų, elektros, dujų tiekimo vidaus bei lauko tinklus;

– būsimasis nuomininkas pagal suderintą projektą turės atlikti visus kapitalinio remonto bei interjero darbus dvejų metų laikotarpiu ne mažiau kaip už du milijonus litų savo lėšų, nuomotojui neatlyginant, išskyrus atvejus, jeigu nuomotojas atskiru raštišku leidimu, iš anksto suderinęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, leistų tam tikras pastato bendrastatybinių darbų išlaidas įskaityti į nuomos mokestį.

Su viešąjį konkursą, įvykusį 2006 m. balandį, laimėjusia bendrove „Tas Anas“ (vadovas Tomas Masiulis) uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus parkai“ (buvęs direktorius Alvidas Raškauskas) 2006 m. gegužę sudarė sutartį dėl Vingio parko estrados, esančios adresu M.K.Čiurlionio g. 100, nuomos penkiolikai metų, kas mėnesį mokant beveik po 35 tūkst. litų.

„Nedidelis“ pakeitimas

Įmonei pagal sutartį buvo leidžiama atlikti išnuomoto turto kapitalinį remontą, per dvejus metus investuojant du milijonus litų. Sutartimi leidžiama „tam tikras pastato remonto darbų išlaidas įskaityti į nuomos mokestį“.

2008 m. balandžio 17 d., likus mažiau nei mėnesiui iki numatyto investicijų periodo pabaigos, padarytas sutarties ketvirto punkto pakeitimas, nurodantis, kad „nuomininkui jo patirtos projektavimo ir rekonstrukcijos darbų išlaidos, ne didesnės negu dviejų milijonų litų suma, yra kompensuojamos“.

Taip pat 2007 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu penkiolikai metų leista išnuomoti kavinę M.K.Čiurlionio g. 106 už pradinę 15 litų/kv. m kainą su teise atlikti pastato rekonstrukciją savo lėšomis nuomotojui neatlyginant, išskyrus atvejį, jeigu nuomotojas atskiru raštišku leidimu, iš anksto suderinęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, leistų tam tikras pastato rekonstrukcijos darbų išlaidas įskaityti į nuomos mokestį.

Viešąjį konkursą laimėjo bendrovė „Tas Anas“, pasiūliusi 17 litų/kv. m (iš viso – 4,5 tūkst. litų per mėnesį) nuomos kainą. Pagal 2006 m. balandžio 16 d. sudarytą sutartį rekonstrukcijos išlaidas leista įskaityti į nuomos mokestį, įsipareigojant rekonstrukciją atlikti iki 2008 m. spalio 1 d. Tačiau nuomą nuomininkas turi mokėti ne mažiau kaip 50 proc. pinigais, į nuomos mokestį įskaitoma likusi dalis.

2008 m. spalio 9 d. abi sutartys nutrauktos – nuomininkas nuomotojui perdavė patalpas.

Nenaudingų darbų – už šimtus tūkstančių

Bendrovė „Tas Anas“ padavė „Vilniaus parkus“ į teismą ir reikalavo priteisti 517 tūkst. litų dydžio projektavimo ir rekonstrukcijos darbų išlaidas, beveik 11 tūkst. litų išlaidas, susijusias su nuomotu turtu, 32 tūkst. litų išlaidas, patirtas ieškant subnuomininkų, 51 tūkst. litų ieškovo išlaidas, kurios bus patirtos dėl subnuomos sutarčių nutraukimo, taip pat 104 tūkst. litų atsakovui sumokėtą pradinį įnašą. Iš viso – 716 779,98 lito.

Be to, pareikalauta priteisti procesines šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

„Vilniaus parkai“ pateikė priešinį ieškinį, iš bendrovės „Tas Anas“ reikalavo priteisti 161 tūkst. litų už estrados nuomą ir 6 tūkst. litų už kavinės nuomą. Be to, „Vilniaus parko“ ieškinys sudarė 154 tūkst. litų skolos, beveik 14 tūkst. litų delspinigių ir palūkanos.

Bendrovė „Tas Anas“ argumentavo, esą „kadangi visą vasarą Vingio parke vyko renginiai, realiai ieškovas rekonstrukcijos darbus galėjo pradėti vykdyti tik 2008 m. rugpjūčio mėnesį“. Susiginčijus, kas turi finansuoti inžinerinių tinklų tiesimo ir rekonstrukcijos darbus, „Tas Anas“ esą nebegalėjo tęsti darbų.

Bendrovė teismui tvirtino, esą tai buvo „Vilniaus parkų“ pareiga ir „šalys niekuomet nesitarė dėl neva ieškovui nustatytos pareigos finansuoti inžinerinių tinklų statybą“.

Atmeta priekaištus

Tiek „Vilniaus parkai“, tiek kaip trečioji šalis byloje dalyvaujanti Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškė, kad įsipareigojimai atlikti darbus buvo ne minėtos bendrovės, o atsakovo pareiga: „Atsakovas nebuvo įsipareigojęs atlikti jokių objekto rekonstrukcijos darbų, todėl ieškovas negali tuo remtis, teigdamas, kad negalėjo vykdyti sutarties. “Tas Anas„ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nuomos mokesčio nemokėjo“.

Nepaisydamas minėtų 2005 m. birželio 28 d. deklaruotų sąlygų, kuriose numatytos būsimo nuomininko pareigos, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog nuomininkas privalės suprojektuoti ir savo lėšomis pastatyti lauko tinklus numatytai patalpų funkcijai užtikrinti, „nebuvo atskleista viešame pasiūlyme dalyvauti konkurse, nebuvo nurodyta ir išviešinta kaip viešo konkurso sąlyga, todėl šia aplinkybe atsakovas negali remtis“.

„Priešingai, sudarytų nuomos sutarčių 8.2 p. ir 10.2 numatyta nuomotojo pareiga sutarties galiojimo metu atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus ir ši pareiga atsakovui kyla ir tada, kai “atliekami su tuo objektu susijusių inžinerinių tinklų kapitalinio remonto darbai", – buvo rašoma teismo nutartyje.

Nors ir „negalėdama vykdyti darbų“, bendrovė „Tas Anas“ pateikė sąskaitas, už kurias mokėta: bendrovei „Vilniaus archprojektas“ už estrados rekonstrukcijos techninį projektą – 250 tūkst. litų; bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ padaliniui „Topografija“ už estrados inžinerinio topografinio plano parengimą – 17 tūkst. litų; V.Simutienės firmai „Simija“ už estrados rekonstrukcijos darbų sąmatinius skaičiavimus – 2 tūkst. litų; bendrovei SPKT už estrados techninio projekto bendrąją ekspertizę – 14 tūkst. litų.

Bendrovei „Status Optimus“ už rangos darbus esą sumokėta 110 tūkst. litų; „RV architektų studijai“ už projektavimo darbus – 75 tūkst. litų; bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ padaliniui „Topografija“ už kavinės inžinerinio topografinio plano parengimą – 3,5 tūkst. litų; J.Žaliūno individualiai įmonei už inžinerinius-geologinius tyrinėjimus kavinės rekonstrukcijai – 500 litų.

Iš viso bendrovei „Tas Anas“ už šiuos darbus iš „Vilniaus parkų“ priteista 517 381,88 lito nuostolių. Prašymai kompensuoti nuostolius dėl subnuomos sutarčių nutraukimo ir sumokėtus mokesčius atmesti. Taip pat priteista beveik 51 tūkst. litų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos.

„Vilniaus parkams“ iš bendrovės „Tas Anas“ priteista 154 tūkst. litų nuomos mokesčio, beveik 14 tūkst. delspinigių ir procesinės palūkanos. Abi šalys teismui pateikė apeliacijas, ginčydamos sprendimą.

Ateitis miglota

Buvęs bendrovės „Vilniaus parkai“ direktorius teigė apie estrados ateitį nieko nežinąs. „Šiuo metu esu laikinai paskirtas vadovauti VšĮ “Vilniaus miesto parkai„, kuri priskirtuose miesto parkuose renka buitines šiukšles, šienauja, kerta krūmus, valo takus, administruoja viešuosius renginius. VšĮ savivaldybės turto nevaldo. Jūsų klausimai – ne tam asmeniui skirti“, – sakė A.Raškauskas.

Bendrovės „Vilniaus parkai“ likvidatorė Jolanta Lukošienė sakė persiuntusi žurnalistų klausimus A.Raškauskui, kuris turėtų atsakyti, – estrados savininkas vis dar yra „Vilniaus parkai“. Sužinojusi, kad A.Raškauskas nesileidžia į kalbas, likvidatorė stengėsi pati aiškinti situaciją.

„Jeigu ir būtų pripažinta, kad “Vilniaus parkai„ turi sumokėti tą sumą, bendrovė turi kito turto, ne tik areną, – kad estradai nėra iškilusi privatizavimo grėsmė, – tikino J.Lukošienė. – Tuo atveju greičiausiai parduosime knygyną, kurio vertė yra apie 700 tūkst. litų. Tiesa, teismai vasarą atostogauja, nesitikime, kad greitai visa tai išsispręs. Kol nėra galutinio teismo sprendimo, estrados negalime perduoti, taip pat negalima skelbti investicinio konkurso. O likvidavus “Vilniaus parkus" numatyta estradą perduoti Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamentui.

„Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą “Dėl UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo ir VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ steigimo„ bendrovės likvidatorė J.Lukošienė turės bendrovei “Vilniaus parkai„ priklausantį estrados pastatą įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės vardu ir perduoti jį Ekonomikos ir investicijų departamentui“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius.

Jis pripažino, jog dar nėra suplanuota, kaip bus pasimokyta iš nevykusio investicinio sandorio su bendrove „Tas Anas“. „Mūsų tikslas – sutvarkyti šią erdvę, kad ji būtų traukos vieta. Naujos konkurso sąlygos dar neparuoštos, tačiau viena iš realiausių galimybių – nuomos konkursas“, – teigė V.Grinius.

Įdomi patirtis...

Belaukiant Vingio parko estrados likimo atomazgos įdomu pažvelgti į „nesėkmingai“ ją besinuomojusios bendrovės verslo istoriją. Joje bene ryškiausia valstybės turto pirkimo ir pardavimo bankams veiklos linija.

Iš Valstybės turto fondo 2006 m. balandį bendrovė „Tas Anas“ nupirko pastatą Rukeliškių g. 46, Vilniuje. Gegužę su „Swedbank lizingu“ sudarė finansinės nuomos sutartį ir birželį pastatą pardavė „Swedbank lizingui“.

Iš Valstybės turto fondo 2006 m. birželį bendrovė „Tas Anas“ nupirko pastatą Trakų g. 8A. Liepą bendrovė su „Swedbank lizingu“ sudarė finansinės nuomos sutartį ir tą patį mėnesį pastatą pardavė „Swedbank lizingui“.

2006 m. gruodį bendrovė „Tas Anas“ iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nupirko patalpą pastate Bokšto g. 10, Vilniuje, ir 2008 m. birželį pardavė ją bendrovei „SNORAS Development“.

Pastate Odminių g. 10 Vilniuje buvusio Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ patalpų savininke 2000 m. spalį tapo Vilniaus miesto savivaldybės taryba. 2005 m. balandį savininku tapo Edvardas Andrijaitis, 2005 m. gruodį – bendrovė „Tas Anas“, kuri 2006 m. vasarį sudarė su „Swedbank lizingu“ finansinės nuomos sutartį, ir kovą namas parduotas „Swedbank lizingui“.

Taip pat Pylimo g. 19-2 Vilniuje pirties patalpą iš bendrovės „Pylimo pirtis“ 2005 m. gruodį nupirkusi bendrovė „Tas Anas“ 2006 m. kovą, tą patį mėnesį sudariusi finansinės nuomos sutartį, pardavė „Swedbank lizingui“. Pirties pastatą Pylimo g. 19-1 ir kirpyklos patalpas Pylimo g. 21 iš bendrovės „Mondlo“ 2006 m. kovą nusipirkusi bendrovė „Tas Anas“ 2009 m. birželį pardavė jas įmonei „Aneroidas“ (direktorius Kęstutis Butkus).

...ir įdomi plejada

Jau minėtas E.Andrijaitis 2007 m. ėjo bendrovės „Tas Anas“ direktoriaus pareigas, taip pat yra buvęs bendrovės „Magreira“ akcininkas. Be to, jo vadovaujamai įmonei „Corpmanagement“ Vilniaus miesto vicemero Arūno Štaro vadovauta Privatizavimo komisija 2008 m. nurašė daugiau kaip 2 mln. litų skolą po to, kai Vilniaus Subačiaus gatvėje esančios ligoninės pastatus 2007 m. gruodį privatizavusi bendrovė laiku neatsiskaitė su miesto savivaldybe.

2009 m. balandį Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį siekdama, kad Vilniaus miesto valdybos bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai ir jų pagrindu sudarytos sutartys, pagal kurias žemė bei pastatai išnuomoti „Magreirai“, „BNA grupei“ (akcininkas Artūras Zuokas) ir Nyderlandų karalystės ambasadoriaus rezidencijai bei privačiam asmeniui S.J., būtų pripažinti negaliojančiais. 2011 m. Vilniaus apygardos teismas šiuos sprendimus pripažino negaliojančiais.

Įdomu, kad dabartinis bendrovės „Tas Anas“ direktorius T.Masiulis buvo ir bankrutavusios įmonės „Struktus“ vadovas, o bendrovės akcininkas – Kęstutis Kamblevičius, kuris anksčiau taip pat ėjo bendrovės „Tas Anas“ vadovo pareigas.

„Magreira“ ir „Struktus“ registruotos tuo pačiu adresu – S.Moniuškos g. 10-7, Vilniuje. Beje, bendrovė „Struktus“ 2008 m. kovą iš Valstybės turto fondo yra įsigijusi Balžio g. 41, Vilniuje, esantį rekreacinės teritorijos paskirties žemės sklypą. Jame esantį pastatų kompleksą norima parduoti iš varžytynių už 9,8 mln. litų.

S.Moniuškos g. 10-7 registruotos ir kitos įmonės: bankrutavusi „Bentota“ (vadovas K.Butkus), „Kesaris“ (vadovas K.Butkus), „Korektyva“ (vadovas K.Kamblevičius), „Agrolitas-Service Plius“ (vadovas K.Kamblevičius), bankrutuojanti įmonė „Siamas“ (vadovė Sigita Kamblevičienė).

Valstybės įmonės registrų centro sausio mėnesio duomenimis, patalpos šiuo adresu yra jungtinė sutuoktinių Valentino Mazuronio ir Danutės Mazuronienės nuosavybė.