Šį sekmadienį – ištrauka apie Vilnių iš Ričardo Gavelio kūrinio. Rašytojo sukurtas personažas galvoja, kad Vilnius – nedidelis miestas, kurį galima pereiti pėsčiomis.

Ričardas Gavelis „Vilniaus arhatas“

„... Gyvenimo esmė labai paprasta. Atsisakymas – štai visa ko esmė, mokė save Aurelijus. Joks žmogus šiame pasaulyje negali patenkinti visų savo norų. Žmogaus norai beribiai, o pasaulio siūlomos galimybės ribotos. Vilniaus pasaulis yra itin savotiškas – jo siūlomos galimybės visai ribotos. Išmintingas vyras, mokė save Aurelijus, atsisako savo norų, idant pritaptų prie bet kokio pasaulio. Tarkime, ir pats tikrai turėjo seksualinių norų, bet šit buvo atsisakęs jų jau bent keletas mėnesių. Gyvenimo esmė ta, toliau mokė save Aurelijus, kad atsisakytumei kuo didesnio kiekio norų, tada būsi laimingas.

Žmogus nori gyventi patogiame, šiltame name. Tačiau tai tėra noras. Maža ko galima geisti. Galima įsigeisti nuosavos viduramžių pilies. Tačiau išmintingas vyras gali gyventi griuvėsiuose, rūsiuose, šildymo trasų požemiuose. Jis gali gyventi kartono dėžėje ar pašiūrėje ant Neries kranto ir vis vien studijuoti išminčių knygas.
      
Žmogus nori važinėti automobiliu ar nors troleibusu. Tačiau tai tėra noras. Galima vaikščioti pėsčiomis, Vilnius nėra jau toks didelis miestas. Ir po Lietuvą galima vaikščioti pėsčiomis, Lietuva nėra jau tokia didelė šalis. Žiūrint išmintingo vyro akimis – visas pasaulis nėra jau toks didelis. Kur reikėtų skubėti? Kam? Kuriems galams keliauti? Apskritai pajudėti iš vietos? Kyla nenumaldomas noras? Pirmyn! Kelionės Lietuvos keliais ir miškais nūdien būtų sklidinos nuotykių, pavojų, galbūt net raganų ir slibinų. Išmintingas vyras savo valia atsisako transporto. Išmintingas vyras gyvena pėsčias.

Kuo mažiau norų – ir pasaulis nuolankiai guls prie tavo kojų. Jei Vilniaus pasaulis nenori Aurelijui nieko duoti - juo blogiau Vilniaus pasauliui.“

Daugiau rašytojų ištraukų apie Vilnių>>