Vilniuje veikiančiame Lietuvos mokinių neformaliojo ugdymo centre didžioji dalis iš vaikų surinktų mokesčių už būrelius skiriama algoms. Įstaigos direktoriaus teigimu, to imtis privertė reorganizacija.

Kaltina neskaidrumu

Prieš šiuos mokslo metus keturi Vilniuje veikiantys mokinių neformaliojo ugdymo centrai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) įsakymu buvo sujungti į vieną. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre (LMNŠC) liko veikti iki tol Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre buvęs kartingų būrelis. Jam vadovauja treneris Zdislavas Paškevičius.

Treneris stebėjosi, kad praeitų metų rudenį buvo padidinta vaikų mokamos mėnesinės įmokos dalis, kuri skiriama darbuotojų atlyginimams. Pasak Z.Paškevičiaus, pagal 2009 m. įsakymą, ši dalis siekė 50 procentų, o nuo 2011 m. gruodžio mėnesio – jau 70 proc.

„Mums nuolat katastrofiškai trūksta tepalų, degalų ir kitko. Per nepriklausomybės laikotarpį nebuvo nupirktas nė vienas naujas kartingas. Naujo padangų komplekto taip pat negalime sau leisti“, - pasakojo treneris.

Mėnesinis mokestis vienam vaikui yra 160 litų. Tačiau treneris pasakojo, kad vykstant į varžybas tenka tėvų prašyti papildomų lėšų – dyzeliniam kurui pirkti, starto mokesčiams apmokėti ir kitoms išlaidoms.

Treneris taip pat stebėjosi, kad nors ministerija LMNŠC skyrė 10 mokytojo darbo etatų, vis tiek yra renkamos lėšos „į bendrą katilą“. „Tiesa, prasidėjus naujiems mokslo metams buvo pasakyta, kad vėl grįžtama prie 50 proc. dalies, bet tai patvirtinančio dokumento nemačiau“, - sakė Z.Paškevičius.

Reorganizacijos palikimas

LMNŠC direktorius Algirdas Sakevičius patvirtino, kad grįžtama prie 50 proc. dalies skyrimo algoms. Jis aiškino, kad iš ministerijos skirtų darbo etatų yra formuojamas atlyginimų fondas.

„6 etatai yra skiriami būrelių vadovams, 4 – po reorganizacijos atleistų žmonių išeitinėms kompensacijoms“, - pasakojo jis.

Anot direktoriaus, dėl reorganizacijos teko padidinti ir būrelių mokesčių dalį, kuri tenka būrelių vadovų algoms.

A.Sakevičius teigė, kad pinigų būrelių veikloms užtenka. „Ne viską galime nupirkti, bet mes užsiimame vaikų užimtumu, o ne aukšto meistriškumo sportininkų ugdymu“, - sakė jis.

Direktoriaus teigimu, įvykdžius reformą teko ieškoti įvairių galimybių, kad pavyktų išlaikyti darbuotojus.

Į vieną centrą sujungus Vilniuje veikusius neformaliojo ugdymo centrus buvo atsisakyta maždaug trečdalio etatų. Prieš tai keturiuose centruose dirbo apie 200 žmonių.