Vilniaus teritorijoje atsiras tyliųjų zonų, kuriose vilniečiai galės pailsėti nuo miesto triukšmo. Keli sostinėje išlikę ramybės kampeliai taps savotiškais miesto draustiniais, kuriuos bus stengiamasi apsaugoti nuo didmiesčio keliamo gausmo.

Atliko tyrimus

Specialistai sostinėje atliko triukšmo matavimo tyrimus. Jie nustatė labiausiai triukšmo šaltinių paveiktas miesto dalis ir tas, kuriose triukšmo lygis lig šiol išlikęs itin mažas.

Triukšmo žemėlapyje aiškiai matyti tos vietos, kuriose sostinėje vis dar galima pabūti tyloje. Valdininkai ketina imtis priemonių šiose vietose garsus apriboti.

Dėl tyliųjų zonų kūrimo jau beveik dešimtmetį diskutuoja ne vieno šalies miesto politikai. Kurti tokias viešas erdves rimtai svarstė Kauno, Klaipėdos ir Alytaus valdininkai, tačiau net ir parengus reikiamus projektus Europoje įprastos tyliosios zonos šiuose miestuose neatsirado.

„Ten viskas buvo daroma gana paviršutiniškai, taip ir nebuvo sukurtos tokios zonos, kokias dabar remiantis specialiais tyrimais rengiamasi sukurti Vilniuje“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė savivaldybės bendrovės „Vilniaus planas“ Geografinės informacijos skyriaus vadovas Alvydas Karalius.

„Bus siekiama, kad šiose zonose triukšmo lygis būtų išlaikytas itin mažas, kad nebūtų daroma jokia triukšmą didinanti veikla. Šiuo projektu siekiama miesto gyventojams ir svečiams tam tikrose miesto erdvėse sudaryti akustinio komforto sąlygas. Čia žmonėms būtų galima pailsėti nuo miesto triukšmo, garantuoti, kad nustatytose zonose triukšmo lygis neviršytų nustatytų normų“, – tikino projektą rengęs specialistas.

Savivaldybės tarybos nariai netrukus turės patvirtinti dokumentą, kuriame išskirta iš viso vienuolika tyliųjų zonų, esančių sostinės teritorijoje. Specialistai zonas suskirstė į aglomeracijos, gamtos ir viešąsias.

Išskyrė gamtos kampelius

Tyliųjų gamtos zonų sostinėje yra mažiausiai – vos dvi. Pirma, pavadinta Gulbinų tylioji zona, apima Gulbinų ir Balsio ežerus ir teritoriją tarp jų, kurioje įkurtas Verkių regioninis parkas, stūkso Kryžiokų miškas.

Antra didelė tylioji gamtos zona bus kuriama taip pat šiaurinėje miesto dalyje. Tapelių tylioji zona bus  Antavilio miško teritorijoje, netoli Antavilių ir Balžio ežerų.

„Kai žiūrime į triukšmo žemėlapį, labai aiškiai galime matyti, kad pietinėje miesto dalyje tyliųjų zonų, ypač gamtos, beveik nebėra. Abi gamtos zonos nelabai toli viena kitos šiaurinėje miesto dalyje ir jau beveik pačiame miesto pakraštyje. Čia dar jas turime ir norėtume išsaugoti“, – tvirtino A.Karalius.

Tyliosiomis gamtos zonomis gali tapti miesto miškų, regioninių parkų dalys. Šiose zonose neturi būti transporto, kitų nenatūralių triukšmo šaltinių. Abi šios tyliosios zonos bus skirtos trumpalaikiam poilsiui.

Kadangi šios zonos bus pritaikytos išskirtinai ramiam ir tyliam poilsiui, jose vilniečiai negalės mėgautis nei keturračių, nei vandens motociklų malonumais. Aktyvus gyventojų poilsis naudojant motorines jose bus ribojamas.

„Tai yra vietos, kuriose gyventojai galėtų išeiti pasivaikščioti, pasikalbėti, jiems neturėtų trukdyti pašaliniai garsai“, – tvirtino pašnekovas.

Tyliosiose gamtos ir jos prevencijos zonose bus ribojama statyba ir kitos radikalios aplinkos pertvarkos. Jose taip pat neturėtų atsirasti ir naujų rekreacijos plėtrą skatinančių objektų, išskyrus natūralios dangos takų ir lankytojų srautą nukreipiančių ženklų įrengimą, medžių genėjimą.

Triukšmą ribos naktį

Savivaldybės specialistų rengtame tyliųjų zonų žemėlapyje atsidūrė ir trys gyvenamieji rajonai. Tyliosios aglomeracijos zonos statusą gaus Babinių sodų bendrija, Santariškų ir Lazdynų mikrorajonuose esančios teritorijos.

Kaip nurodoma valdininkų parengtame dokumente, šios zonos bus skirtos ramiam rekreaciniam poilsiui ir sveikai gyvensenai, jų netrikdys intensyvus eismas ir statybos. Šiose vietose triukšmas bus matuojamas tik vakare ir naktį.

„Labai svarbu, kad čia triukšmas būtų ribojamas naktį, kad žmonės galėtų ramiai gyventi. Pasirinkome teritorijas, esančias toliau nuo pagrindinių gatvių. Žinoma, teks rasti kompromisą ir su šių vietų gyventojų bendrijomis, kad čia gyvenantys žmonės patys norėtų tas tyliąsias zonas turėti. Šių zonų steigimas turi būti patvirtintas pačių gyventojų“, – kalbėjo „Vilniaus plano“ darbuotojas.

Šiose vietose turėtų atsirasti nauji kelio ženklai, įspėjantys vilniečius apie galiojančias triukšmo normas.

Aglomeracijos zonose statybos bus leidžiamos, tačiau pirmiausia kaskart teks atlikti būsimų statybų galimą įtaką triukšmo lygiui. Motorines priemones taip pat bus galima naudoti, tačiau savivaldybė ribos jų skaičių ir greitį.

Tyliosios aglomeracijos zonos paprastai steigiamos pagal gyventojų bendruomenės pageidavimus, tačiau pirmosios Vilniaus miesto tyliosios aglomeracijos zonos kuriamos Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva. Jei savivaldybės valdininkai sugebės užtikrinti, kad reikalavimų būtų laikomasi, Santariškėse ligoniai sveiks ramiau, o Babiniuose sodininkų netrukdys greičio mėgėjai ir lėbautojai.

Tiesa, ne visos gyventojų bendrijos galės prašyti savo gyvenamas teritorijas priskirti tyliosioms zonoms. Savivaldybė pasiryžusi kol kas saugoti tik tas teritorijas, kuriose triukšmo lygis iki šiol išliko nedidelis, o tokių yra itin mažai.

Tylūs miesto parkai

Jei ieškodami tylos nenorite vykti į miesto pakraštyje esančius miškus arba negyvenate soduose, ramiai pabūti su šeima arba pasivaikštinėti su savo augintiniu netrukdomi galėsite ir miegamuosiuose rajonuose esančiuose nedideliuose parkeliuose arba didžiuosiuose miesto parkuose.

Miesto valdininkai išskyrė šešias tyliąsias viešąsias zonas, kurios bus paliktos socialiniam ir kultūriniam poilsiui.

Tokias zonas ketinama nustatyti Baltupiuose, Fabijoniškėse, Viršuliškėse, Karoliniškėse ir Vingio parke. Į šias teritorijas patenka nemažai kultūros paveldo objektų, kapinių, maldos namų.

Šiuose gyvenamųjų namų kvartaluose įsikūrusiuose parkeliuose ketinama nutiesti vaikščiojimo ir bėgimo takelius, pastatyti suoliukus, pavėsines, mankštos aikšteles.

Savivaldybės specialistų teigimu, šiose miesto vietose ir dabar susirenka bene daugiausia pailsėti norinčių žmonių, tad būtent tyliosios viešosios zonos tikriausiai bus prioritetinės.

Rado kompromisą

Rengiant sostinės tyliųjų zonų žemėlapį „Vilniaus plano“ darbuotojams teko konkuruoti su bendrojo Vilniaus plano rengėjais. Natūralu, kad draudimai nemažose miesto teritorijose užsiimti statybomis gali kirstis su savų interesų turinčių verslininkų norais.

A.Karalius čia turi savo nuomonę ir atkerta, kad diskutuojant buvo išgrynintos tos miesto vietos, kurios per daugelį metų niekam neturėtų užkliūti.

„Viską suderinome su bendruoju miesto planu. Negalėjome steigti tyliosios zonos ten, kur už kelių ar keliolikos metų ketinama tiesti kokią nors gatvę. Ginčų buvo, tačiau ne itin daug, nes rėmėmės triukšmo žemėlapiu“, – tvirtino A.Karalius.

Anot jo, labiausiai bijoma ne verslininkų, o paprastų miestiečių, kurie rengiamą dokumentą gali suprasti neteisingai. Esą viskas daroma tik gyventojų labui, tačiau naujovės dažniausiai priimamos labai priešiškai.

„Kadangi toks projektas Lietuvoje parengtas pirmą kartą, nei gyventojai, nei politikai nelabai supranta, apie ką kalbama. Mes viską pristatome kaip gana naują dalyką“, – dėstė pašnekovas.

Vilnius – tylus miestas

Specialistų skaičiavimais, Vilniuje itin didelio triukšmo zonose šiuo metu gyvena maždaug 120 tūkst. gyventojų. Tai sudaro maždaug penktadalį visų sostinės gyventojų.

Tačiau, palyginti su didžiaisiais Europos miestais, šis skaičius vis dar gana mažas. Sostinė smarkiai lenkia ir dažniausiai palyginant pasitelkiamą Rygą, kurioje teritorijų tyliosioms zonoms įrengti beveik nebelikę.

Naujausių triukšmo tyrimų duomenimis, blogiausia triukšmo lygio situacija šiuo metu sostinėje yra teritorijose aplink Tarptautinį Vilniaus oro uostą ir lėktuvų kilimo bei tūpimo zonose, taip pat aplink geležinkelio linijas.

Leidžiamas triukšmas tyliosiose zonose (vidutinis decibelų kiekis per parą)

Tylioji gamtos zona                   45 decibelai (visą parą)

Tylioji viešoji zona                     50 decibelų (dieną ir vakare)

Tylioji aglomeracijos zona      50 decibelų (naktį)