Seimo Antikorupcijos komisijos narė Aurelija Stancikienė kreipėsi į premjerą, kultūros ministrą ir generalinio prokuroro pavaduotoją, prašydama išsireikalauti delspinigius už uždelstą Valdovų rūmų statybą.

A.Stancikienės preliminariais skaičiavimais, pagal Valdovų rūmų statybos rangos sutarties nuostatas Panevėžio statybos trestas turi sumokėti apie 22 mln. litų delspinigių, o už kiekvieną papildomą dieną po beveik 31, 4 tūkst. litų. 

Pasak A. Stancikienės, Vyriausybei užtrukus ieškant teisinių išeičių nutraukti dabartinę sutartį arba rangovo iniciatyva pradėjus teisminius procesus, taip dar vilkinant statybų procesą, valstybė šių metų gale galės prisiteisti jau apie 32 mln. litų.

Seimo narė siūlo Vyriausybei išeitį, kaip galima skaidriai išeiti iš šios padėties ir neprarasti laiko: „Vyriausybė, nenorėdama prarasti laiko ir žūtbūt siekdama iki 2013 metų pabaigti numatytą reikiamą dalį Valdovų rūmų, gali tartis su dabartiniu statybų rangovu – Panevėžio statybos trestu, kad kol bus skelbiamas naujas konkursas ir bus aiškus naujas jo nugalėtojas, Panevėžio statybos trestas galėtų tęsti darbus ne už naujas valstybės skiriamas lėšas, bet už nesumokėtus valstybei delspinigius“.

Seimo narė A. Stancikienė rašte Generalinio prokuroro pavaduotojui stebisi, kodėl prokuratūra nepasitiki Valstybės kontrolės ekspertais ir auditoriais ir, užuot rėmęsi jų tyrimu ir išvadomis, nori samdyti naujus ekspertus.

„Ar Generalinė prokuratūra pasitiki Valstybės kontrolės darbuotojų tyrimu ir kompetencija, ar čia nėra giluminio nesusikalbėjimo tarp dviejų valstybės institucijų ir funkcijų dubliavimo bei dvigubo valstybės lėšų panaudojimo?“ – klausia Seimo narė ir prašo atsižvelgti į Valstybės kontrolės atliktą tyrimą ir ištirti, kas konkrečiai kaltas dėl šių ir kitų Valstybės kontrolės nustatytų nusižengimų ir netinkamų savo pareigų atlikimo, taip pat nustatyti, ar tokie veiksmai nebuvo susiję su asmeniniais interesais, ištirti atsakingų asmenų tuo metu įsigyto turto pagrįstumą ir kaltuosius patraukti atsakomybėn bei nustatyti, kas konkrečiai kaltas dėl ypatingai grubiai pažeisto Viešųjų pirkimų įstatymo vykdant viešųjų pirkimų konkursą Valdovų rūmų atstatymui, ir kas konkrečiai iš konkurso organizatorių iš tokių pažeidimų galėjo turėti naudos.

Seimo narė A.Stancikienė atkreipia premjero ir Generalinio prokuroro pavaduotojo dėmesį, kad teisiniai argumentai nutraukti dabartinę sutartį ir išsireikalauti iš rangovo delspinigius yra Valstybės pusėje, nes 2011-02-07 Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs to paties Panevėžio statybų tresto ieškinį Panevėžio savivaldybei, aiškiai konstatavo, kad „Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio trečioje dalyje įtvirtinta, kad sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlyta kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos“ ir daro išvadą, kad tos sutarties nuostatos, kurios prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui, yra niekinės ir nagrinėjant teisminį ginčą negali būti taikomos.

Seimo narė A. Stancikienė primena, kad tarp užsakovo VĮ „Vilniaus pilių direkcijos“ ir AB „Panevėžio statybos tresto“ ir partnerių TŪB „Vilniaus papėdė“ 2000-09-08 sudarytos sutarties 2 dalyje nurodyta, kad „Žemutinės pilies valdovų rūmų tyrimo, projektavimo ir atstatymo darbų baigimo data – 2009 m. pirmasis pusmetis“, o 5 dalyje patvirtinta, jog „rangovas pavėlavęs įvykdyti darbų vykdymo kalendoriniame grafike nurodytus darbų etapus moka Statytojui 0,2 proc. neįvykdytų darbų kainos dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną“.