Nakvynės namuose – benamių bumas

Kauno nakvynės namuose šiuo metu jaučiamas pagyvėjimas – čia pagausėjo prieglobsčio ieškančių benamių. Mieste veikia trys nakvynės namų padaliniai, juose dabar apsistoję 130 benamių. Nakvynės namuose iš viso yra 158 vietos, taigi kol kas savo pastogės neturintys žmonės čia išsitenka, tačiau yra buvę atvejų, kuomet, labiau paspaudus šaltukui, benamiai gulėsi ir ant grindų, kad tik nereikėtų miegoti gatvėje.

Dieną ieško pajamų

„Kiekvienais metais žinome, kad gali tekti dirbti ir ekstremaliomis sąlygomis. Turime pasiruošę čiužinių, patalų. Priimame visus norinčiuosius. Įstaiga laikosi tvarkos ir apnakvydiname tik Kauno mieste registruotus asmenis, nes nakvynės namai yra išlaikomi iš miesto savivaldybės biudžeto“, – kalbėjo Kauno nakvynės namų direktorė Zita Verbavičienė.

Z.Verbavičienė patikino, kad pati nakvynė yra nemokama, bet gyvenant nakvynės namuose gali tekti sumokėti 26 litų už pirmus tris mėnesius. Vėliau kaina didėja.

Nuo šio pirmadienio, kai Lietuvą prispaudė šaltukas, nakvynės namų darbuotojai dirba ir dieną, ir naktį.

„Benamiai gali likti nakvynės namuose ir dienos metu. Tačiau pastebėjau, kad benamiai neužsibūna, eina į labdaros valgyklas, ieško pajamų šaltinių. Šiandien paskelbėme, kad nemokamai apkirpsime. Tada visi ir dieną sugužės“, – pasakojo direktorė.

Asmeninių dramų neviešina

Pasak Kauno nakvynės namų direktorės, kiekvienas į nakvynės namus patekęs žmogus slepia asmeninę dramą. Dažniausiai nakvynės namų duris praveria priklausomybių turintys, neįgalūs, vieniši žmonės.

Visuose trijuose nakvynės namuose dirbantieji darbuotojai žino: benamiai nenori skelbti  savo asmeninės informacijos, fotografuotis, filmuotis. „Jie nenori viešinti savo likimo“, – pridūrė Z.Verbavičienė.

Kiekvienas nakvynės namų lankytojas yra griežtai registruojamas, surenkama visa informacija. Socialiniams darbuotojams neretai tenka juos taikyti su giminaičiais, šeimos nariais.

Pagaili ir girtuoklių

Z.Verbavičienė patikino, kad moterų nakvynės namuose yra daug mažiau nei vyrų, jos tvarkingesnės ir morališkai tvirtesnės.

„Nakvynės namuose nėra maitinimo. Maisto jie prasimano patys. Mes draudžiame įsinešti alkoholį. Atvirai pasakius, jei leistume atsinešti alkoholio, nerastume nei durų nei langų. Jei benamius randame girtuokliaujančius mūsų patalpose, paprašome jų išeiti. Tačiau dabar, kai labai šalta, pažeidžiame savo tvarką – priimame net ir neblaivius benamius. Geriau jau tegu miega patalpose, nei sušąla lauke“, – atviravo Z.Verbavičienė.

Direktorė jau patyrė, kad šis benamių bumas nakvynės namuose nurims vos tik orams atšilus. Tada benamiai išeina miegoti į apleistas statybas, negyvenamus namus. Ji ne kartą girdėjo benamių priekaištus, kad gatvėje gyventi yra geriau, nes ten jie jaučiasi laisvesni.