Kodėl Klaipėdoje merdi pop muzikos kultūra?

Neseniai Lietuvą sudrebino muzikiniai apdovanojimai M.A.M.A. Grandiozinio šou metu pasirodymus surengė būrys žinomų Lietuvos atlikėjų. Tačiau Klaipėdos pop scenos atstovų jame vėl nebuvo. Kyla klausimas, ar metams bėgant uostamiestis virto muzikos provincija? O gal Klaipėdoje nebeliko talentingų atlikėjų, kurie būtų įdomūs visai Lietuvai?

Prieš gerą dešimtmetį Klaipėdos pop muzikos atlikėjai dažnai rinkdavo apdovanojimų statulėlės įvairiuose radijo ar televizijos rengiamuose muzikiniuose apdovanojimuose. Tačiau pastaruosius keletą metų uostamiesčio muzikos kūrėjus bei atlikėjus, kurių muzika dažnai skamba Lietuvos radijo stočių eteryje, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Situaciją pakoregavo ekonominė krizė

Daugelį metų Lietuvos muzikinėje padangėje buvo žinomi kone du vardai, kurie rūpinosi Klaipėdos pop muzikos atlikėjų veikla. Prodiuseriai bei atlikėjų vadybininkai broliai Gintaras ir Mindaugas Bendžiai buvo tie asmenys, kurių „auklėtiniai“ buvo dažnai matomi televizijos ekrane, o jų kūriniai prasibraudavo į Lietuvos radijo stočių topus.

Paklaustas apie dabartinę situaciją Klaipėdos pop scenoje G. Bendžius teigė, jog situacija nėra tokia prasta, kaip atrodo.

„Negalima teigti, jog judėjimo šioje sferoje nėra. Šiuo metu mes intensyviai dirbame su nauja atlikėja NOTA. Nors ji vilnietė, tačiau jos vadyba bei prodiusavimu rūpinasi Klaipėdos muzikos verslo atstovai. Taip pat greitu metu ketiname pristatyti naują merginų grupę“, - kalbėjo žinomas prodiuseris.

Tačiau G. Bendžius pripažino, jog šiuo metu situacija nėra tokia pati, kaip prieš dešimtmetį. Pasak žinomo muzikos prodiuserio, jų veiklą prieš keletą metų gerokai pristabdė ekonominė krizė. Vis dėl to, G. Bendžiaus teigimu, situacija rinkoje šiuo metu gerėja, todėl greitu metu Klaipėdos pop scenoje turėtų atsirasti naujų veidų.

Priežastį, kodėl Klaipėdoje jau kurį laiką vis neatsiranda naujų muzikos žvaigždžių, prodiuseris įvardijo pačių atlikėjų požiūrį bei stipriai didėjantį kultūrinę atskirtį tarp Vilniaus ir Klaipėdos.

„Vis dėl to daugelis atlikėjų dažnu atveju persikelia į Vilnių. Suprantama, jog  ten yra kitokios galimybės. Mes patys pastaruoju metu daug laiko praleidžiame Vilniuje, nes būtent ten yra visos priemonės, kurios šiandien padeda talentui iškilti. Aš kalbu apie respublikines žiniasklaidos priemones“, – teigė G. Bendžius.

Prodiuseris taip pat teigė, jog Klaipėdoje trūksta ir kompetentingų žmonių, kurie galėtų dirbti su atlikėjais už scenos ribų. Pasak G. Bendžiaus, situacija pasikeistų, jei uostamiestyje atsirastų daugiau žmonių, kurie profesionaliai rūpintųsi atlikėjų vadyba bei prodiusavimu.

Trūksta vieningumo

Privačios muzikos studijos jaunimui vadovas Linas Švirinas į muzikinį kelią atvedė nemažai jaunų žmonių. Tačiau vadovas pripažįsta, jog situacija uostamiesčio pop scenoje negerėja. To pasekmė, pasak L. Švirino - vieningumo trūkumas ir bendro intereso nebuvimas.

„Manau, kad tam trūksta bendro intereso. Jį turėtų išreikšti ne kažkoks atlikėjas ar grupė, o tam tikros verslo ir žiniasklaidos struktūros. Pavyzdžiui, Vilniaus žiniasklaida sugeba viešinti savus žmones bei sugeba atrasti bendrą to viešumo naudą tiek atlikėjui, tiek jiems patiems “, - kalbėjo studijos vadovas.

Paklaustas, ar Klaipėdoje netrūksta specialistų, kurie galėtų užsiimti jaunų talentų paieška ir koordinuoti jų muzikinę veiklą, L. Švirinas teigė, jog ši problema egzistuoja. Pasak vadovo, faktas, jog per tiek metų uostamiestyje atsirado tik du populiariosios muzikos vadyba užsiimantys asmenys, rodo miesto silpnumą.

„Kažkodėl tam tikri asmenys sugeba susivienyti tam, kad „Neptūnas“ taptų aukštesnio lygio krepšinio klubu. Nors tai taip pat yra daugiau krepšininkų privatus reikalas. Tai kodėl miesto prioritetu negali būti aukštos klasės atlikėjų skatinimas?“, - mintimis dalinosi L. Švirinas.

Džiazo atlikėjai į pop sceną nesižvalgo

Grupės „Studija“ balsas, vokalo dėstytojas bei „Memelio džiazo klubo“ prezidentas Steponas Januška teigia, jog šiuo metu situacija prasta visoje Lietuvos pop muzikos scenoje.

„Baisiausia yra tai, jog gyvas atlikimas Lietuvoje yra labai nuvertintas. Gyvai grojantis muzikantas pramoginės muzikos scenoje tapo nebereikalingas“, - teigė S. Januška.

Nors Klaipėdos universitetas kasmet paruošia ne vieną diplomuotą džiazo muzikos vokalistą, pasak S. Januškos, retas kuris iš jo auklėtinių mėgina laimę pop muzikos scenoje.

„Stilius, kuriame atlikėjas ruošiasi save realizuoti turi labai didelę reikšmę. Pasirinktas muzikos stilius tampa savotiška gyvenimo filosofija. Tad žmogus baigęs džiazo studijas dažnai sunkiai save įsivaizduoja pop muzikos scenoje. Mat pop kultūros diktuojamos mados gan stipriai kertasi su džiazo estetika. Todėl galiu pasakyti, jog 80 proc. baigusių džiazo studijas net nemėgina patekti į pramoginės muzikos sceną“, - kalbėjo džiazo vokalo dėstytojas.

Paklaustas, ar Klaipėdoje netrūksta specialistų, išmanančių muzikos vadybą bei norinčių dirbti su vietiniais talentais, S. Januška teigė, jog tokių savo srities profesionalų trūksta visoje Lietuvoje.

„Galiu pasakyti drąsiai, jog Lietuvoje apskritai nėra žmonių, kurie rimtai užsiimtų muzikos verslu. Geram verslininkui ar vadybininkui bus nesvarbu, kur ieškoti talentų - ar Vilniuje, ar Biržuose. Jis tiesiog sės į automobilį ir važiuos per visus Lietuvos klubus, koncertų sales ar kitus renginius bei ieškos tikro talento“, - mintimis dalinosi muzikantas.

S. Januška prisiminė, jog net keletą kartų grupė „Studija“ ieškojo profesionalaus muzikos vadybininko, tačiau, pasak žinomo atlikėjo, nei vienam kandidatui su šiomis pareigomis susidoroti nepavyko.