Į Vilnių vėl grįžta oranžiniai dviračiai

Trečias šansas oranžiniam dviračiui, mažiau šansų smulkiesiems verslininkams. Taip patys dviračių nuomos paslaugų teikėjai mano apie oranžinių iniciatyvą.

Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybėje dar kartą pristatytas oranžinių dviračių grįžimas. Konkursą laimėjusi lauko reklamos bendrovė „JCDecaux“ dviračių sistemą diegs mainais už lauko reklamos plotus.

Prieš rinkimus? – Sutapimas

2001 m. į sostinės gatves išdardėjo 840 oranžinių dviračių, skirtų miestiečiams, bei 160 rožinių dviračių, skirtų viešbučiams ir regioniniams parkams.

271 tūkst. 400 litų rėmėjams kainavęs projektas žlugo. 2001 m. Vilniuje atsiradę oranžiniai dviračiai netrukus ėmė dingti ir idėja per dvi savaites patyrė visišką fiasko. Išliko tik kažkiek rožinių dviračių. Tiesa, nors akcentuojama, kad dviračiai pirkti iš rėmėjų lėšų, bet stovų įrengimą ir ženklinimą finansavo savivaldybė.

„Projektas buvo paremtas tikėjimu, kad galime būti geri miestiečiai“, - apie tai, kad pirmieji dviračiai buvo neapsaugoti nuo vagysčių, pirmadienį pristatydamas naujos kartos oranžinius dviračius pripažino Vilniaus meras Artūras Zuokas.

2007 m., mėnesį prieš savivaldos rinkimus, žadėta grąžinti oranžinius dviračius. Sakyta, kad pavogti juos bus daug sunkiau. „Man labai nepatinka, kai kas nors nepasiseka, tai norisi, kad pasisektų“, - kodėl vėl grįžo prie tos pačios minties, vienai televizijos laidai tuomet sakė A.Zuokas. Tačiau naujai išrinkta miesto taryba projekto išvis nepatvirtino.

Dabar, spalio 1 dieną, likus vos porai savaičių iki Seimo rinkimų, A.Zuokas spaudos konferencijoje vėl paskelbė apie oranžinių dviračių grįžimą į Vilnių. Jo paties teigimu, tokie paskelbimai prieš rinkimus – tik sutapimas, nors konkurso laimėtojas paaiškėjo jau rugpjūčio 9 dieną.

Nekainuos, bet kainuos

Numatyta, kad nuo 2013 m. pavasario iš viso Vilniuje veiks 36 oranžinių dviračių nuomos punktai, kuriuose bus 350 dviračių. Atsiskaitymas vyks banko kortele arba Vilniečio kortele. Dviračių mainų sistemą numatoma pradėti diegti 2013 metų pavasarį. „Čia neturėtų būti nesklandumų, daugelyje Europos miestų ji veikia“, - paklaustas, ar nepasikartos stringančios viešojo transporto e.sistemos istorija, sakė A.Zuokas.

Nuomos punktų terminaluose ar telefonu bus galima matyti, kiek yra laisvų dviračių ir stovų. Patys dviračiai bus gerokai tvirtesni ir labiau apsaugoti nuo vagių nei jų pirmtakai.

Viskas skamba tikrai gražiai, jeigu ne nuolatinis akcentavimas, kad vilniečiams tai nekainuos nė lito. „Dviračių sistema Vilniaus miesto savivaldybei nieko nekainuos“, - tvirtinama ir projekto pristatyme, tą patį atkakliai kartoja ir meras.

Projektas numatytas 15-ai metų, per kuriuos planuojama investuoti 7 mln. eurų.

Altruizmas?

Ne: tai, jog dviračių sistema diegiama mainais į pajamas už lauko reklamą, reiškia į miesto biudžetą negautas už reklamą pajamas ir galimai dar didesnę įmonės veikos plėtrą. „Toks verslo modelis, kai lauko reklamos bendrovės gali pirkti tokią sistemą, gaudamos papildomas pajamas iš lauko reklamos“, - sakė A.Zuokas.

2011 m. kitų rinkos dalyvių interesus netgi teko ginti Konkurencijos tarybai. 2011 m. gegužę Taryba pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 metų liepos 14 dienos sprendimas, kuriuo pritarta ne konkurso būdu išduoti bendrovių „Clear Channel Lietuva“, „Baltijos vaizdinė reklama“, „JCDecaux Lietuva“ leidimus įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ant daugiau kaip 200 Vilniaus savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Šių metų liepą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas  pripažino pagrįstu Konkurencijos tarybos nutarimą. Savivaldybė, anot teismo, šiems trims ūkio subjektams nepagrįstai suteikė teisę bendrai valdyti daugiau nei 90 proc. minėtų objektų Vilniaus mieste.

Verslininkai – nesvarbu

Stebina ir siūloma dviračių nuomos kainodara. Pirmoji valanda būtų nemokama, antra – 10 litų, toliau kiekviena kita – 15 litų. „Kainodaros tikslas yra ne gauti pajamų, o siekti, kad miestiečiai naudotųsi dviračiais kaip susisiekimo priemone“, - aiškino meras.

Atrodytų, visai žavu kažkuo naudotis nemokamai, bet iš tiesų nėra paskaičiuota, kiek kainuos tokie rinkos sąlygų iškraipymai.

Populistinių pareiškimų nevengiantis A.Zuokas ir oranžinių dviračių proga bandė atrodyti geras visiems. „Suprantama, kad yra prioritetas visuomenės gėris, bendrasis gėris, o ne galbūt vienos ar kitos kompanijos pajamos“, - paklaustas, ar įvertinta, kaip siūlomos nemokamos valandos paveiks verslą mieste jau daugėjant dviračių nuomos punktų, sakė meras.

Tačiau ar ne iš verslo ir kuriama miesto gerbūvis, pildomas miesto biudžetas? „Nesuprantu, kodėl miesto valdžia užsiima dviračių nuomos verslo žlugdymu. Manau, kad turėtų skatinti privatų verslą. Sako, kad nekainuos, bet pagal konkursą tai yra reklamos dalis, ir miesto biudžetas praras bent milijoną litų rinkliavos. Reiškia, savivaldybei pinigų nestinga? O jeigu dar padarys nemokamai valandą nuomos, tai (dviračių nuomos punktų savininkai – red. past.) turėsime uždaryti verslą ir užsiimti kuo nors kitu“, - sakė Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Frank Wurft.

Vis tik gali būti, kad miesto verslininkų – vis daugėjančių privačių dviračių nuomos punktų savininkų – interesus bus galima apeiti: oranžinius dviračius žadama paskelbti viešojo transporto dalimi. „Orientuojamės į tai, kad tai yra visuomeninio transporto sudėtinė dalis, papildoma paslauga siekiant sumažinti kamščių Vilniaus miesto centrinėje dalyje“, - sakė meras.

Dviračių nuomos kainodarą dar turės patvirtinti savivaldybės taryba.