Elektra varomų automobilių ateitis priklauso ne tik nuo baterijos galimybių, bet ir nuo tokių transporto priemonių aprūpinimo CO₂ neišmetančia energija.

Norint važiuoti tikrai ekologiška, nulinės emisijos, transporto priemone, energijos pagaminimas šiam tikslui taip pat turėtų būti vykdomas iš CO₂ neišskiriančių ir atsinaujinančių energijos šaltinių, rašo auto.de.

Su tokia energijos tiekimo koncepcija šiuo metu dirba Vokietijos Rūro universiteto Bochume profesorius Constantinos Sourkounis ir jo komanda.

Kaip galimą problemos sprendimą energetinėje studijoje jis siūlo vėjo energijos panaudojimą. Tačiau to pritaikymui būtina išanalizuoti vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos priklausomumą nuo bendro energijos tinklo. Dėl nepakankamų energijos saugojimo galimybių vėjo energija negali būti naudojama bet kuriuo metu.

„Iki šiol energija buvo orientuota į vartojimą, ateityje vartotojai – bent kiek tai liečia naujus energijos šaltinius – taip pat turėtų prisitaikyti prie jos pasiūlos“, - rekomenduoja C. Sourkounis.

Remdamiesi dviem galimais scenarijais, inžinieriai atliko vartotojų elgsenos analizę, kurioje „įprastas vartotojas“ lyginamas su „kontroliuojamu vartotoju“.

Tyrimo modeliavimui pasirinktas regionas, kurio didžiausia metinė elektros energijos suvartojimo apkrova 119 megavatų (MW), o metinis vidurkis – 48 MW. Tikrais duomenimis pagrįstas regiono modelis, turintis 162 tūkst. gyventojų, 6 tūkst. elektra varomų automobilių ir 15 proc. čia užklystančių transporto priemonių.

Inžinieriai apskaičiavo akumuliatorių įkrovimą, atsižvelgiant automobilius nuo 2 iki 20 kW, ir pateikė tokius  rezultatus:

Pirmuoju atveju, didesnis nei įprasta elektromobilio energijos suvartojimo poreikis pastebėtas esant taip vadinamam „papildymui“ po darbo – piko (maksimalaus apkrovimo) valandomis –, kai suvartojama daug elektros energijos.

Tai gali stipriai viršyti pastočių pajėgumus, ir tam, kad patenkintų paklausą, elektros energija tomis valandomis turėtų būti tiekiama daugiausia iš dujomis ir akmens anglimi kūrenamų elektrinių, į atmosferą išmetančių CO₂.

Antruoju atveju, jei elektromobilių krovimo laikas būtų kontroliuojamas, ir tarkime vyktų naktį, kai vėjo energijos pasiūla yra didelė, o įprastinės (anglies ir dujų) elektrinės būtų uždarytos, kadangi kitokios energijos pasiūla pigesnė, mokslininkų nuomone, vėjo energija būtų optimaliai panaudojama ir elektros kaina žymiai kristų.

C. Sourkounis taip pat išplėtojo „e-Energijos“ rinką“, leidžiančią vartotojui nusipirkti elektros įkrovimo stotyse.