„Žalgiris“: kovoti ar pasiduoti?

Kauno "Žalgiriui" iškilo hamletiška dilema – tapti viena iš daugelio eilinių komandų ar nagais ir dantimis kabintis į Eurolygą, vadinasi, ir į gyvenimą? Paskelbti bankrotą, tokiu būdu nebemokėti skolų, nes "Žalgirio" turto joms padengti neužteks, turbūt būtų lengviausias kelias. Tik ar garbingas šlovingą istoriją daugiau kaip 60 metų kūrusiam klubui?

Antrasis variantas – su jauna komanda laikytis Eurolygoje, kartu tariantis su kreditoriais sudarinėti skolų išmokėjimo grafikus ir jas po truputį mokėti, kad ir ilgus metus. Šis kelias – daug sunkesnis. Reikalaujantis ryžto, pasiaukojimo, geranoriškumo, neklausant piktų kalbų iš oponentų stovyklos.

Aš, gimusi ir augusi Kaune su "Žalgiriu", turbūt kaip ir daugelis kauniečių pasisakyčiau už "Žalgirio" kovą iki pabaigos ir žaidimą Eurolygoje su jaunais žaidėjais. Didelė tikimybė, kad dėl finansinių sunkumų ir kiti Europos klubai jaunės. Bet gali būti, kad gyvenimas padiktuos kitokį sprendimą. Kas tada? Prarandame miesto vizitinę kortelę "Žalgirį", o Nemuno saloje iškyla didžiuliai ir miestui nuostolius reiškiantys sporto rūmai.

Skaudu dėl to, kad prie "Žalgirio" šono visada buvo norinčiųjų pasišildyti. Ypač tada, kai komanda ką nors laimi. Tada pažadai liejasi kaip iš gausybės rago, nesvarbu, kad jie nevykdomi. Tai taikytina politikams, bet yra ir verslininkų, kurie moka žadėti ir netesėti. Susidaro įspūdis, kad "Žalgiris" dar niekada nebuvo taip išnaudojamas kažkieno savireklamai, kaip dabar, kai jam pačiam labiausiai reikia pagalbos. O ta savireklama rinkimų išvakarėse kai kam labai praverčia.

Tačiau kito pasirinkimo, kaip tik patikėti, "Žalgiris" ir jam prijaučiantieji neturi. Todėl ir vėl tikime, kad 50 Seimo narių grupė į Vyriausybę dėl garbės skolos "Žalgiriui" kreipėsi iš tiesų norėdama padėti klubui, o ne rinkdama politinius dividendus. Jie ragina Vyriausybę išmokėti beveik dešimtmetį "Žalgiriui" neišmokamą 1,9 mln. litų sumą ir svarstyti klubo biudžetinio finansavimo galimybes. Kaip rašoma kreipimesi, sovietinės okupacijos metais Lietuvoje ir užsienio šalyse "Žalgiris" gynė ne tik savo, bet ir miesto bei visos valstybės garbę. "Žalgirio" ir CSKA kovos tapo istorinio bei politinio valstybės metraščio ženklais, o klubas tapo vienu tautos atgimimo reiškinio įkvėpėjų. Didelis "Žalgirio" vaidmuo išliko ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Tai – šventa tiesa. Būtų galima į istorijos vadovėlius įtraukti šiuos žodžius. "Žalgiris" – visos tautos komanda, ir tai įrodė žmonės, aukodami jai pinigus. Todėl norėtųsi, kad ištarę A, Seimo nariai pasakytų ir B. Tai reiškia, kad šis pareiškimas neturi būti vienadienis bandymas įsiteikti, o pirmasis rimtos pagalbos žingsnis.

Iki šiol visos "Žalgirio" gelbėjimo operacijos buvo trumpalaikės. Galbūt verslininkų suburtą asociaciją "Žalgiriui" remti būtų galima pavadinti ilgalaikiu projektu, tačiau kol jis įsibėgės, dar praeis nemažai laiko, o ir nežinia, ar ekonominė krizė apskritai nesustabdys šios iniciatyvos.

Neseniai atrodė, kad "Žalgiris" negali išnykti. Tačiau vieno "Žalgirio" – legendinio Vilniaus futbolo klubo – žlugimas įrodė, kad visko gali būti. Gal bent Kauno "Žalgirį" pavyks išgelbėti?