- Gedas Salyga / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadas jau visiškai atvirai sako, kad Lietuvos žvalgyba nebespėja, o šalies vadovai neturi tikslios informacijos, kas vyksta Lietuvoje. Saugumo vadui Dariui Jauniškiui taip pat nesuprantamas Vyriausybės užsispyrimas neskirti papildomų pinigų.
„Tas nuolatinis vaikščiojimas ištiesta ranka ir prašymas skirti lėšų“, – lyg su išmaldos prašytojais save lygina kertinės šalies saugumui institucijos (žvalgybos) vadovas.
„Į žvalgybą yra privaloma investuoti. Adekvačiai, kiek mes investuojame į gynybą“, – teigė VSD vadas.
Dabar D. Jauniškis sako, jog nejaučia, kad valdžia laikytų žvalgybą gynybos dalimi.
„Noriu priminti, kad gynyba be žvalgybos yra bedantė ir kurčia. Investuojant į karinius pajėgumus paraleliai reikia investuoti į žvalgybą, nes ji gali sutaupyti daug pinigų“, – tikino VSD direktorius.
A. Ufarto / ELTOS nuotr.
Anot D. Jauniškio, žvalgyba nebespėja kokybiškai atlikti visų darbų, ypač tikrinti į Lietuvą atvykstančių užsieniečių.
Noriu priminti, kad gynyba be žvalgybos yra bedantė ir kurčia.
„Mūsų darbo kokybė krenta. Jei lyginame su migracijos srautais ar pavojais, kurie kyla iš mūsų kaimynų, tai mes nebepatempiame. Trūksta tiek finansinių, tiek žmogiškųjų resursų“, – pripažino D. Jauniškis.
Tai, anot D. Jauniškio, reiškia, kad priimdami sprendimus politikai remiasi neišsamia informacija.
Užsieniečių Lietuvoje yra daugiausiai po sovietmečio – 222 tūkst. Žvalgyba kiekvieną turi patikrinti.
Dar vienas iššūkis, kurio anksčiau nebuvo, tai, jog sparčiai daugėja imigrantų musulmonų. Ingrida Šimonytė žvalgybos perspėjimus sieja su derybine taktika, siekiant didesnio finansavimo.
„Galima tai traktuoti kaip poziciją prieš biudžeto pateikimą“, – sakė ministrė pirmininkė.
Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
VSD biudžetas šiems metams yra apie 50 mln. Iki šiol kasmet didėdavo 5 mln. eurų, o kitąmet prašo papildomai skirti bent 15 mln.
„Valstybės mastu tai yra labai nedidelės lėšos“, – pabrėžė Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Konservatorių lyderiai didžiuojasi, kad per jų kadenciją kariuomenei skiriama jau daugiau nei 2 mlrd., o tai yra daugiau nei 3 proc. BVP.
„Jeigu matome mūsų gynybos stiprinimą tik absoliučiai techninėmis karinėmis priemonėmis ir nesuvokiame žvalgybos prasmės bei vaidmens formuojant mūsų gynybą, tai netoli eisime“, – akcentavo D. Šakalienė.
Žvalgybos vado perspėjimai, kad žvalgyba nebespėja ir net šalies vadovai neturi tikslaus vaizdo, kas vyksta valstybėje, Vyriausybės lyderius, panašu, nelabai įtikina smarkiau didinti finansavimą.
„Nuolatos ir didiname. Palaikau galimybių ieškojimą, bet biudžetas yra didelis ir yra labai daug sričių, kurias reikia suderinti“, – kalbėjo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Premjerė akcentuoja, kad jau yra įvesti ribojimai norintiems atvykti rusams, baltarusiams. Jų kas mėnesį mažėja keliais šimtais.
„Tos problemos buvo iš dalies sureguliuotos įstatymais, kurie įsigaliojo. Nuo 2025 m. jau galiojant kvotai, kiek žmonių gali atvykti į Lietuvą, bus galima tuos dalykus reguliuoti papildomai“, – teigė I. Šimonytė.
R. Riabovo / BNS nuotr.
Anot žvalgybos, ir Lietuvoje jau esantys užsieniečiai reikalauja nuolatinio dėmesio. Dabar Lietuvoje – 61 tūkst. baltarusių.
„Daugelis iš jų keliauja iš Lietuvos į Baltarusiją, iš Baltarusijos į Lietuva, o kartais net kelis kartus per metus. Be jokios abejones, jie yra verbuojami“, – sakė D. Jauniškis.
Rizikingi ir dalis Ukrainiečių, kurių Lietuvoje dabar yra daugiau nei 77 tūkst.
„Ukrainiečių diasporos tam tikra dalis irgi gali būti dirbanti rusiškai pusei“, – pabrėžė VSD direktorius.
Anot D. Jauniškio, ketvirtadalis ukrainiečių į Lietuvą nuo rusų karo bėgo per Rusiją. Prieš atvykstant į Lietuvą dar ir rusai turėjo galimybę ukrainiečius šantažuoti, versti dirbti prieš Lietuvą.
„25 proc. yra atvykę per Rusiją ir imigravę į Lietuvą. Jie praeina tam tikras filtracijas“, – aiškino vyras.
Net ir skyrus papildomų pinigų žvalgybai, pajėgumai greitai neatsirastų. Vien naujo žvalgo įdarbinimas gali trukti iki metų, apmokymas dar ilgiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK Lietuvai ir dar 5 šalims skyrė 170 mln. eurų sienų su Rusija ir Baltarusija stebėjimui stiprinti
Trečiadienį Europos Komisija (EK) skyrė šešioms Bendrijos šalims 170 mln. eurų, skirtų stiprinti sienų su Rusija ir Baltarusija stebėjimą. Lietuva gaus 15,4 mln. eurų, skirtų atnaujinti stebėjimo įrangą, tobulinti telekomunika...
-
Tauragėje atšaukiama dėl nuošliaužos paskelbta ekstremali situacija
Tauragės mieste atšaukiama dėl nuošliaužos paskelbta ekstremali situacija, trečiadienį pranešė vietos savivaldybė. ...
-
VTEK: buvęs Panevėžio rajono meras Žagunis supainiojo interesus
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį pripažino, kad buvęs Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis supainiojo viešuosius ir privačius interesus. ...
-
Konkursas „Žmogus ir aplinka“: tarp laureatų – ir „Kauno dienos“ žurnalistė
Trečiadienį Aplinkos ministerijoje įvyko dvidešimt antrąjį kartą surengto žurnalistų kūrybinio konkurso „Žmogus ir aplinka“ laureatų apdovanojimo ceremonija. Pirmoji vieta buvo skirta LRT žurnalistei Karolinai Panto už radijo re...
-
Komisija siūlo Šiauliuose pašalinti atminimo lentą Noreikai, gatvę Šukioniuose – palikti
Vadinamoji desovietizacijos komisija ragina pašalinti atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai Šiauliuose, tačiau sutiko palikti generolo vardo gatvės pavadinimą Šukionių kaime. ...
-
Kriterijų neatitinkančiai mokyklai suteikiamas metų laikotarpis trukdžiams pašalinti
Kriterijų neatitinkančiai bendrojo ugdymo programas vykdančiai mokyklai Ministrų kabinetas trečiadienį numatė ne ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį problemoms pašalinti. ...
-
Olekas: neatrodo, kad iki 2027-ųjų pavyks pabaigti Rūdninkų poligono statybas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako susidaręs įspūdį, jog iki 2027 metų nepavyks pabaigti Vokietijos brigadai skirtos infrastruktūros statybų. ...
-
Kasčiūnas: reikia pradėti diskusiją dėl pasitraukimo iš priešpėstinių minų konvencijos1
Kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ragina pradėti diskusiją dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. ...
-
Basharo al-Assado režimui žlugus, Sirijos pabėgėliai vis dar bijo grįžti2
Sugriuvus Basharo al-Assado režimui Sirijoje Europos šalys stabdo procedūras dėl prieglobsčio suteikimo Sirijos piliečiams. Lietuvos migracijos departamentas sako, kad Lietuvoje tokio poreikio nėra, nes šiuo metu yra nagrinėjamas tik vieno...
-
Vilniaus senamiesčio gyventojai šaukiasi pagalbos: baiminasi namo griūties4
Sostinės senamiestyje jau pusantro šimto metų stovinčio namo likimas pakibo ant plauko. Šalia jo pradėjus statybas, senojo namo sienos trūkinėja. Pastate esančių butų gyventojai šaukiasi pagalbos, baimindamiesi, kad vieną dieną ...