„Kalbame apie grėsmes – rožiniai akiniai jų nei sumažins, nei padės išvengti. Pagrindo panikai nėra. Panika sunkiose aplinkybėse atima protą, galimybę blaiviai vertinti situaciją ir priimti teisingus sprendimus. O jų mums šiandien ypatingai reikia. Sveiko proto ir teisingų sprendimų“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo D. Jauniškis.

„Pastarojo meto didžiosios politikos viražai turėtų tapti mums ir visai Europai dar vienu, jau nuo kadais girdimu, raginimu. Ponai ir ponios, ruoškimės ir būkime pasiruošę blogiausiam“, – akcentavo jis.

Diplomatinė Rusijos karo Ukrainoje baigtis – mažai tikėtina

Žvalgybos vadovo vertinimu, mažai tikėtina, kad karas Ukrainoje gali būti užbaigtas diplomatiniu keliu. Pasak jo, Rusiją galima nugalėti tik karinėmis priemonėmis.

„Rusiją galima nugalėti tik karinėmis priemonėmis, o ne diplomatija, deja“, – kalbėjo D. Jauniškis.

„Mūsų vertinimu, Rusija nelabai remsis diplomatija, o tik brutalia jėga, stengdamasi užimti kuo daugiau teritorijų arba okupuoti visą Ukrainą, aiškindama, kad tiesiog save apsaugo nuo NATO grėsmės“, – akcentavo jis.

Pagrindinėmis grėsmėmis Lietuvai išlieka Rusija, Baltarusija ir Kinija

VSD vadovo teigimu, pagrindinėmis grėsmėmis Lietuvai išlieka vis agresyvėjanti Rusija, nuo jos priklausanti Baltarusija bei priešiškumo neslepianti Kinija.

„Deja, mažai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje situacija iš esmės keisis į gera. Nepaisydama didžiulių nuostolių Ukrainoje, sunkiai pakeliamos naštos ekonomikai ir savo visuomenės skurdinimo, Rusija vis didina karo mašinos apsukas“, – dėstė D. Jauniškis.

„Sekdamos Kremliaus pavyzdžiu, kitos autokratijos puoselėja viltis išardyti esamą pasaulio tvarką ir kurti naują, kuri būtų grindžiama ne pagarba žmogaus teisėms ar valstybės suverenitetui, bet prievarta ir nužmoginimu“, – pridūrė jis.

Ponai ir ponios, ruoškimės ir būkime pasiruošę blogiausiam.

Žvalgyba sieks užtikrinti tolesnį bendradarbiavimą su JAV

Kalbėdamas apie pastaruoju metu klausimų keliančius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijos veiksmus, D. Jauniškis patikino, kad žvalgyba nevertina politinių pasisakymų. Visgi, pasak jo, VSD sieks ir toliau užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su amerikiečių žvalgyba.

„Ne žvalgybos kompetencija vertinti tai, ar vertinti konkrečių politikų, ar strateginių partnerių vadovų pasisakymus. Galiu tik užtikrinti, kad aktyvus Lietuvos žvalgybos bendruomenės bendradarbiavimas su mūsų bičiuliais ir kolegomis amerikiečiais nesikeičia“, – kalbėjo VSD vadovas.

„Mes iš savo pusės darysime viską, kad jis tęstųsi ir toliau. Šiandien mums gyvybiškai reikia transatlantinio jungtinumo demokratijai apsaugoti“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad penktadienį Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) visuomenei pristatė jau dešimtąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Kaip ir kasmet, šiame dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo padėčiai. Remiantis ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, ataskaitoje pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Šių metų ataskaitoje nurodoma, kad artimiausioje perspektyvoje mažai tikėtina, jog Rusijos karas Ukrainoje gali būti išspręstas diplomatinėmis priemonėmis. Tuo metu Rusijos galimybės panaudoti karinę jėgą prieš kurią nors NATO valstybę, žvalgybos vertinimu, yra ribotos. Vis dėlto, agresorė gali išvystyti savo pajėgumus, kurių pakaktų pradėti ribotus karinius veiksmus prieš vieną ar kelias Aljanso šalis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

VSD: Rusija vis intensyviau mėgina per Lietuvos įmones gauti technologijų

Rusijos bandymai infiltruotis į Lietuvos verslą ir per jį gauti jos karo pramonei būtinus komponentus intensyvėja, sako VSD vadovas.

Anot D. Jauniškio, tokių Kremliaus sankcijų apėjimo operacijų mastas yra gana platus.

„Intensyvėjimas, be jokios abejonės, matomas. Manau, kad tai tik intensyvės, žvelgiant į perspektyvą“, – ketvirtadienį žvalgybos atlikto grėsmių vertinimo pristatyme sakė D. Jauniškis.

„Mastai yra pakankamai platūs ir intensyvūs. Yra, be abejo, bandymų infiltruotis per mūsų piliečių įmones ar veiklą. Tai neraminanti tendencija, kurią turime stebėti ir stengtis užkardyti kiek įmanoma greičiau arba ankstyvojoje stadijoje“, – kalbėjo jis.

D. Jauniškio teigimu, pastaruosius porą metų Rusija vis aktyviau Lietuvoje ieško būdų gauti karui prieš Ukrainą reikalingų technologijų, kurių jai „desperatiškai trūksta“.

„Netgi jų žvalgybos tarnyboms iškeltos užduotys ieškoti visų įmanomų kelių, siekiant patenkinti jų karo pramonę, užtikrinti jos produkcijos eigą tam, kad gamintų tiek raketas, tiek tikslaus pataikymo ginklus, ar visas mašinas. Kas be tam tikrų komponentų tiesiog neveiktų“, – aiškino D. Jauniškis.

Lietuvos žvalgybos tarnybos penktadienį Seime pristatė dešimtąjį metinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Joje rašoma, kad per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO, bet šį procesą stabdo karas Ukrainoje ir Maskvai pritaikytos sankcijos.

Vis dėlto tokio laikotarpio pasiruošti plataus masto karui su Aljansu nepakaktų, nurodo institucijos.

Rašoma, kad šiuo metu Rusijos galimybės naudoti karinę jėgą prieš NATO yra labai ribotos, tačiau tikėtina, kad artimoje perspektyvoje šaliai užteks resursų ne tik tęsti karą prieš Ukrainą, bet ir didinti pajėgumus.

D. Jauniškis: Kinija neatleis Lietuvai dėl Taivano, atsiprašymas nepadėtų

VSD vadovas D. Jauniškis sako, kad nepaisant kalbų apie norą atnaujinti dialogą, Kinija niekada neatleis Lietuvai dėl jos santykių su Taivanu, o atsiprašęs Pekino Vilnius tik nusižemintų.

„Mūsų vertinimu, Kinija turbūt niekada neatleistų Lietuvai Taivano pripažinimo ir, kaip jie įsivaizduoja, jų vieningumo sugriovimo, vienos Kinijos idėjos“, – žurnalistams penktadienį sakė D. Jauniškis.

„Mūsų vertinimu, tas santykių šiltinimas neturėtų būti Lietuvos sąskaita. (...) Nemanau, kad netgi ir atsiprašius Kinijos tai pakeistų situaciją, tai būtų tik nusižeminimas ir labai didelė užsienio politikos nesekmė“, – pridūrė jis.

Premjeras Gintautas Paluckas dar prieš pradėdamas eiti pareigas sakė, kad jo Vyriausybė sieks grąžinti pilnavertį diplomatinį atstovavimą santykiuose su Kinija, tačiau neketina daryti pernelyg didelių nuolaidų Pekinui.

Tuo metu Kinijos misijos Europos Sąjungoje patarėja Fang Mei sausį išplatintame komentare pareiškė, jog šalis viliasi sugrąžinti santykius su Lietuva į „įprastas vėžes“ ir teigia, kad dialogo durys visuomet atviros.

Kaip anksčiau rašė BNS, Lietuvos ir Kinijos santykiai į žemumas nugarmėjo 2021 metais, kai Lietuva ėmė megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir Vilniuje atidarius šios salos vardo atstovybę.

Reaguodama į tai, Kinija pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva ir, anot Vilniaus pareigūnų, ėmėsi prekybos ribojimų.

Šiuo metu Kinijos atstovybei Vilniuje ir Lietuvos atstovybei Pekine vadovauja laikinieji reikalų patikėtiniai, o ne ambasadoriai.

Dėl Kinijos ribojimų Europos Komisija (EK) pradėjo bylą su Pekinu Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), tačiau šis ginčas yra įstrigęs.