- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugą ir prieglobstį reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyti daugiau galimybių šalims riboti patekimą per išorinę Bendrijos sieną.
„Mums reikia ryžtingo atsako, greitų ir konkrečių sprendimų, padedančių kovoti su politiškai motyvuotu neteisėtos migracijos ir hibridinių grėsmių panaudojimu. Svarbiausia, kad ES teisės pokyčiai būtų orientuoti į stipresnę sienų apsaugą, bendrus išorės sienų stebėjimo standartus ir neteisėto atvykimo prevenciją, o ne į nekontroliuojamo migracijos srauto padarinių sprendimą“, – sako VRM ministrė Agnė Bilotaitė.
Kaip penktadienį pranešė ministerija, Šengeno sienų kodekse numatyta, kad, kilus grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, šalys gali atkurti vidaus sienų kontrolę, tačiau priemonių dėl papildomos išorės sienų kontrolės šiuo metu nenumatyta.
Siūloma ES teisės aktuose kaip vieną iš galimų ES išorės sienų apsaugos priemonių numatyti fizinio barjero įrengimą. ES teisėje numatytas finansavimas sienų apsaugos priemonėms, todėl, pasak VRM, atitinkantis poreikius ES finansavimas turi būti užtikrintas ir fiziniam barjerui prie išorės ES sienos statyti.
Pasak VRM, dar šiemet Europos Komisija (EK) ketina pateikti teisėkūros pasiūlymą keisti Šengeno sienų kodeksą, kad jis apimtų ir tokias situacijas kaip grėsmė visuomenės sveikatai, pavyzdžiui, sukeltą COVID-19 pandemijos. Lietuvos nuomone, rengiant pakeitimus reikia atsižvelgti ne tik į pandemiją, bet ir neteisėtą migraciją, kilusią dėl politinių tikslų.
Taip pat siūloma, kad iškilus hibridinės atakos ar panašiai grėsmei valstybės narės turėtų teisę apriboti galimybes kirsti ES išorės sieną. Prieglobsčio prašytojai atvykti galėtų tik per sienos perėjimo punktus.
Dėl didelio neteisėtų migrantų srauto kylančių ekstremaliųjų situacijų Lietuva siūlo taikyti ES teisinio reguliavimo išimtis.
Ekstremaliosios situacijos atveju prašymai suteikti prieglobstį galėtų būti pateikiami tik nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir diplomatinėse atstovybėse trečiosiose šalyse, o visi neteisėtai ES sieną kirtę asmenys būtų laikomi neįleistais iki nebus priimtas sprendimas dėl jų prašymų suteikti prieglobstį.
Siekiant užkirsti kelią antriniam judėjimui – vykti į kitas ES valstybes, tokių prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė turėtų būti apribojama, kol bus išspręstas jų statuso klausimas.
Dabar svarbu, kad galimybės ginti nacionalinį saugumą tokių ekstremaliųjų situacijų atveju būtų įtvirtintos ES teisėje – kad nedemokratiniai režimai negalėtų daryti politinio spaudimo ES.
VRM taip pat laikosi nuomonės, kad būtina stiprinti ES pastangas bendradarbiavimo su migrantų kilmės šalimis srityje. Šiuo atveju ES turėtų naudoti visus prieinamus svertus veiksmingai readmisijai užtikrinti, t. y. kad kilmės šalys priimtų grąžinamus savo piliečius.
Pasak ministrės, Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos patirtis rodo, kad šios priemonės yra veiksmingos suvaldant migrantų krizę.
„Dabar svarbu, kad galimybės ginti nacionalinį saugumą tokių ekstremaliųjų situacijų atveju būtų įtvirtintos ES teisėje – kad nedemokratiniai režimai negalėtų daryti politinio spaudimo ES“, – teigia ministrė.
Siūlymai, pasak VRM, parengti reaguojant į Baltarusijos režimo sukeltą migracijos krizę, siekiant, kad nedemokratinių šalių režimai negalėtų piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema politiniais tikslais.
Rugpjūtį Lietuvos vidaus reikalų ministrė inicijavo ES vidaus reikalų ministrų susitikimą, kuriame aptarė būtinybę tobulinti ES teisės aktus, susijusius su sienų apsauga ir prieglobsčiu, ir pradėjo burti iniciatyvą palaikančias valstybes nares.
Šis klausimas bus keliamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuris vyks spalį. Būtent EVT apibrėžia ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires ir jomis EK vadovaujasi teikdama teisėkūrinius pasiūlymus.
Pasiūlymai taip pat bus pateikti svarstyti ES valstybių narių vidaus reikalų ministrams. Jie taip pat bus pristatyti šeštadienį Lietuvoje viešėsiančiam Europos Komisijos (EK) vicepirmininkui Margariti Schinui.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet neteisėtai pateko 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija, pasienyje statoma fizinė užtvara.
Lietuva rugpjūtį priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, apribojančias kai kurias neteisėtų migrantų teises, šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl jų antplūdžio.
Sprendimus kritikavo žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, teigiančios, kad šios pataisos iš esmės įteisina žmogaus teisių pažeidimus.
Lietuvos pasieniečiai taip pat jau mėnesį taiko apgręžimo taktiką, kai neteisėtai atvykę migrantai į šalies teritoriją nėra įleidžiami.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Indra per pusmetį palaidojo abu savo vaikus: nežinau, ar kada nors pavyks gyventi taip, kaip gyvenau
Šventų Kalėdų laukimas daugeliui šeimų primena pasaką – namuose papuošta didžiulė eglė, kalėdinės giesmės fone, mama su vaikais kepa imbierinius sausainius, kurių aromatas pasklinda po visus namus, o šventinį ryt...
-
Feisbuke žaibiškai plinta sūnaus surašyta istorija: mano mamą Lietuva išsiunčia į Rusiją
Socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta Antano Paukshčio įrašas apie tai, kad jo mama Irina Paukshtene deportuojama iš Lietuvos į Rusiją. Vaikinas teigė, kad visa šeima ilgą laiką puoselėjo lietuvybę, nors jiems ir buvo s...
-
Šventinės savaitės orų prognozė: ar sulauksime sniego?
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pasidalijo naujausia orų prognoze. ...
-
Bilotaitės pasiteisinimas dėl vairavimo egzamino: sprendimas nebuvo priimtas vienasmeniškai4
Buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad dabartinio ministro Vladislavo Kondratovičiaus teiginiai, jog sprendimas uždrausti laikyti vairavimo egzaminus rusų kalba buvo priimtas vienasmeniškai, nesiderinant su kitomis institucij...
-
Ilgamečio policijos tarnybos vadovo karjeroje – pokyčiai
Pirmadienį Panevėžio apylinkės teisme darbą pradėjo teismo kancleris Rimantas Bobinas, laimėjęs konkursą šioms pareigoms eiti, skelbiama Panevėžio apylinkės teismo pranešime žiniasklaidai. ...
-
Okupantai paskelbė dar vieno už Ukrainą kovojančio lietuvio paiešką
Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi okupuoto Donecko vadinamosios liaudies respublikos (DNR) prokuratūros pranešimu, informavo, kad „samdinys“ iš Lietuvos Albertas Glazauskas įtrauktas į tarptautinį ieškomų asmen...
-
Iškart po Naujųjų – ateitį lemiantis procesas: neabejojama, kad rusai kels ultimatumą
Iškart po Naujųjų laukiama istorinio ir mūsų regiono ateitį lemsiančio proceso – derybų su Rusija dėl karo Ukrainoje stabdymo. Net neslepiama, kad bus deramasi ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl stabilumo Europoje bei visame pasaulyje. Neab...
-
Vilniaus svečius pasitinka nauji riboženkliai su svarbia žinute1
Besidžiaugdamas prestižiniu Europos Komisijos titulu „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“, miestas atnaujina savo riboženklius. Kaskart įvažiuodami į sostinę svečiai ir grįžusieji namo vietiniai išvys šalia miest...
-
Ministras: sprendimas atsisakyti vairavimo egzaminų rusų kalba nebuvo tinkamai suderintas1
Metams atidėjus sprendimą atsisakyti vairavimo egzaminų rusų kalba, Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, jog toks žingsnis nebuvo tinkamai suderintas su atsakingomis institucijomis. ...
-
Gruodžio 23-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gruodžio 23-oji, pirmadienis, 52 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 8.41 val., leidžiasi 15.55 val. Dienos ilgumas 7.14 val. Mėnulis (delčia) teka 0.26 val., leidžiasi 12.21 val. Vardadieniai: Migdonijus, Minė, Veliuona, Viktorija, Vilbutas Gruod...