Kartu komisija kreipsis į Seimą su siūlymu tobulinti Rinkimų kodeksą, kad būtų pakeistas kandidatų diskusijų laidų organizavimo reglamentavimas.

Už sprendimą, kad TV3 debatų laidose neužtikrintas lygiateisiškumas balsavo devyni komisijos nariai, prieš – trys.

Už sprendimą dėl „Laisvės TV“ balsavo septyni VRK nariai, prieš – trys, du nariai susilaikė.

VRK konstatavo, kad per TV3 televiziją ir portale „tv3.lt“ rengiant ir transliuojant šešių Seimo rinkimams skirtų laidų „Didieji TV3 debatai“ ciklą, buvo neužtikrinti lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai.

Pasak komisijos, į laidas buvo kviečiami tik šešių iš 15 iš rinkimuose dalyvavusių politinių jėgų atstovai, atrinkti pagal sociologinės apklausos rezultatus, laidų rengėjų nuomone, kaip turintys didžiausią tikimybę gauti Seimo narių mandatų.

VRK pripažino, kad tuos pačius principus pažeidė ir „Laisvės TV“.

Per jos „YouTube“ kanalą buvo transliuojamas 11 teminių laidų ciklas, skirtas Seimo rinkimams, į kurį buvo kviečiami devynių iš 15 registruotų politinių partijų ar jų koalicijų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje atstovai.

VRK gavo atsakymus iš TV3 televiziją, kurios eteryje buvo transliuotas „Didžiųjų TV3 debatų“ laidų ciklas, valdančios įmonės „All Media Lithuania“ bei laidos kūrėjų – bendrovės „Media3“ ir iš viešosios įstaigos „Laisvės TV“.

VRK sutiko su TV3  ir „Media3“ argumentais, jog Rinkimų kodeksas nereglamentuoja detalios tokių laidų rengimo tvarkos, trukmės ir kitų aspektų, išskyrus pareigą užtikrinti nuomonių įvairovę ir laidoje dalyvaujančių politinės kampanijos dalyvių ir jų atstovų lygiateisiškumą.

Kalbėjo apie žodžio laisvės svarbą

TV3 Žinių tarnybos vadovas Sigitas Babilius VRK posėdyje teigė manantis kad pagrindinis principas, kuriam turėjo būti teikiamas prioritetas nagrinėjant šį atvejį, yra ne rinkimų lygiateisiškumo, o žodžio laisvės.

„Mes galvojame, kad žodžio ir žiniasklaidos laisvės principas šioje vietoje yra svarbiausias, mano supratimu, jis stipriau įtvirtintas Konstitucijoje“, – kalbėjo S. Babilius.

„Visame savo darbe, tiek organizuojant žinias, tiek organizuojant televizijos darbą, mes stengiamės, kad tiek visuose mūsų vidiniuose aktuose, tiek sprendimuose žodžio laisvės principas būtų aukščiau visko“, – teigė jis.

Pasak TV3 atstovo, užsakydama laidų kūrimą iš prodiuserinės įmonės, televizija nenurodė, ką reikėtų kviesti į debatų laidas, koks turėtų būti jų turinys.

„Mes tik sakome, kad jūs turite laikytis įstatymų ir etikos principų. (...) Mes laidos gamintojui suteikiame laisvę kalbinti, pasirinkti temas, pašnekovus, laidos formą“, – teigė S. Babilius.

„Iš VRK pusės mes gauname pastabą, kad laidos turinys neatitinka kažkokio tai reguliavimo, tas reguliavimas, mūsų supratimu, nustato laidos turinį, nes suponuojant, kad kažkokia valstybinė institucija gali pasakyti, kas turi būti laidos dalyviai, tokiu būdu paveikiamas laidos turinys“, – sakė jis.

S. Babiliaus nuomone, tokiu atveju yra pažeidžiamas žodžio laisvės principas.

„Jeigu valstybės institucija gali, interpretuodama įstatymą, nustatyti, koks turi būti žiniasklaidos turinys, tada atsiveria pakankamai didelės galimybės toliau plėtoti tokį reguliavimą“, – kalbėjo televizijos atstovas.

Pasak jo, jei VRK pripažins, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, debatus organizuojančios televizijos per kitus rinkimus turės du pasirinkimus.

„Arba pažeidinėti įstatymą ir bandyti viešai atstovėti, arba nerengti šitų diskusijų laidų“, – sakė S. Babilius.

Siūlo keisti Rinkimų kodeksą

Komisija taip pat iškėlė siūlymą Seimui tobulinti Rinkimų kodekso nuostatas kandidatų diskusijų laidų organizavimo srityje, numatant išsamesnį transliuotojų savo iniciatyva ir lėšomis rengiamų debatų laidų reglamentavimą.

VRK nuomone, kandidatų diskusijų rengimas įvairiais formatais yra „sveikintinas ir vertintinas pozityviai, kadangi suteikia galimybę rinkėjams debatų metu sužinoti daugiau apie rinkimų dalyvius“.

„Mes vertiname, kad įvairios (žiniasklaidos – BNS) priemonės rengia debatų laidas, vieni vienus kanalus žiūri, kiti kitus, galbūt temos skirtingos. (...) Jeigu mums iš visos šios diskusijos pavyktų, kad būtų pataisyta Rinkimų kodekso norma, kad visiems – ir rengėjams, ir dalyviams, kurie dalyvauja visose laidoje, ir kurie nedalyvauja – būtų aišku, ar privalo visus kviesti ir kaip tai turi būti užtikrinta“, – posėdžio metu sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Tyrimus dėl abiejų šių atvejų komisija pradėjo praėjusių metų rugsėjį ir spalį gautų rinkimų dalyvių skundų pagrindu.

Komisijos teigimu, skunduose buvo reiškiamas nepasitenkinimas dėl to, kad į debatų laidas organizatoriai pakvietė tik dalį politinės kampanijos dalyvių.

Seimo rinkimai vyko pernai spalį.