Liūdna statistika
Lietuvoje 2025 m. gimė vos 17,5 tūkst. vaikų (beveik dukart mažiau nei prieš dešimtmetį), o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0, skelbė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Aurelija Auškalnytė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, paskatino nepasiduoti manipuliacijoms esą moterys nebenori gimdyti ir pateikė statistiką, kad per dvidešimt metų labiausiai sumažėjo būtent gimdančių nepilnamečių skaičius: net dešimt kartų. Tai rodo, kad pragyvenimo lygis auga, moterys ir vyrai planuoja šeimą apgalvotai ir vyresniame amžiuje, įvertinę ekonomines galimybes.
Kita vertus, pasak dr. R. Latinytės, yra dar viena priežastis, dėl kurios vaikų šeimose gimsta mažiau, nei galbūt norėtųsi. ES statistikos tarnybos duomenimis, 2021 m. vienišų tėvų (dažniausiai – mamų) šeimos Lietuvoje sudaro apie 25 proc. visų namų ūkių, kuriuose auginama vaikų, ir šis skaičius kasmet auga. Kas antroje besiskiriančioje šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Europoje ir JAV apie du trečdalius skyrybų inicijuoja moterys ir šį sprendimą prieš tai gerai apgalvoja. Vienišumo jausmas, patiriamas dar būnant santuokoje, – vienas iš svarbių faktorių.
Ką tai reiškia?
Ištekėjusia vieniša mama vadinama moteris, motina, formaliai gyvenanti su partneriu, kuris praktiškai beveik nedalyvauja nei auginant vaikus, nei buityje, nei emociniame šeimos gyvenime. Tokiu atveju visa atsakomybė gula ant moters pečių.
Teisininkai pateikia atpažįstamą kasdienių pareigų sąrašą, kurį dažniausiai viena atlieka ištekėjusi vieniša mama: tai maisto ruošimas, namų tvarkymas, skalbimas, lyginimas, apsipirkimas, pagalba vaikams ruošiant pamokas, vaikų prausimas, rengimas, šeimos buities išlaidų planavimas, vaikų vežiojimas ar nuvedimas į mokyklą ir būrelius, vizitų pas gydytojus organizavimas, šeimos švenčių ir susibūrimų planavimas, ir t. t.
„Esant netolygiam ir nelygiaverčiam pareigų pasidalijimui šeimoje, net ir vyro pareigos ir darbai tampa tarsi moters atsakomybe – pasakyti, priminti, pagalvoti, pateikti detalias instrukcijas, o taip pat nebūti pernelyg įkyriai ir rūpintis emociniu šeimos klimatu. Tenka sugalvoti ne tik ką padaryti, bet ir kaip tinkamai apie tai pasakyti, kad nekiltų nereikalingų konfliktų. Toks visų ėjimų apgalvojimas už du galiausiai išsekina ir sukelia nuovargio, nusivylimo, vienatvės jausmą, ir jis neateina per vieną dieną. Nemažai respondenčių, kurias kalbinau jau po įvykusių skyrybų, tokį vienišumo jausmą prisiminė kaip šeimos iširimo pranašą. Net kelios moterys paminėjo, kad vėliau, jau išsiskyrusios, suprato, kad jų buityje beveik niekas nepasikeitė – ar taip, ar taip jos jau seniai viską darė pačios“, – teigia tyrėja dr. R. Latinytė.
Ištekėjusios vienišos mamos fenomenas atskleidžia ne tik emocinio ryšio problemą, bet gilesnius iššūkius – struktūrinę nelygybę šeimoje.
Vyras-vaikas
Kaip priešpriešą ištekėjusiai vienišai mamai socialinių medijų kontekste galima aptikti ir kitą personažą – vadinamąjį vyrą-vaiką. Tai suaugęs vyras, kuris dažniausiai vengia buities ir vaikų priežiūros, yra priklausomas nuo partnerės priimant kasdieninius sprendimus, teikia pirmenybę savo pomėgiams, o ne šeimos poreikiams
„Svarbu pasakyti ir tai, kad daugybė vyrų šiandien yra rūpestingi, įsitraukę tėvai ir partneriai, sąmoningai besidalijantys buities, vaikų priežiūros ir emocinę našta. Šie vyrai dažnai lieka visuomenėje nematomais sąjungininkais, kurie įrodo, kad lygiavertė partnerystė nėra utopija, o reali kasdienė praktika. Būtent jų patirtis rodo, kad ištekėjusios vienišos mamos reiškinys nėra nei įprastas, nei neišvengiamas“, – teigia dr. R. Latinytė.
Svarbu kalbėti
Ištekėjusios vienišos mamos fenomenas atskleidžia ne tik emocinio ryšio problemą, bet gilesnius iššūkius – struktūrinę nelygybę šeimoje ir nematomą moterų darbą, kuris dažnai laikomas natūraliu. Ši našta turi labai realius padarinius: stabdo moterų karjerą, didina nerimą ir perdegimą, blogina santykių kokybę ir galiausiai veda prie skyrybų“, – teigia dr. R. Latinytė.
Svarbu suprasti, kad to priežastys nėra per jautrios moterys, blogi vyrai ar per dideli lūkesčiai. Problema – nelygus atsakomybių pasiskirstymas ir socialiniai stereotipai, koks kieno darbas namuose yra savaime suprantamas.
„Paradoksalu, bet būtent atsakingi, įsitraukę vyrai dažnai pirmieji artimoje aplinkoje atpažįsta ištekėjusios vienišos mamos reiškinį ir juo visai nesižavi. Kaip tik priešingai – lygiavertę partnerystę mato kaip vertybiškai svarbią misiją, kur neieškoma kaltų, tačiau siekiama kurti saugius ir laimingus namus, kuriuose žmonės atsiskleidžia ir vienas kitą palaiko. Vienišumo jausmas kyla iš konfrontacijos, o jo priešnuodis – bendrystė“, – pastebi dr. R. Latinytė.
Naujausi komentarai