Vasaros stovyklos: ko reikia smagiam ir saugiam poilsiui

  • Teksto dydis:

Vaikų vasaros stovyklos yra vienas dažniausių pasirinkimų, nes kasmet jose dalyvauja apie 50 tūkst. vaikų, t. y. net 10 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų. Į ką suaugusiesiems atkreipti dėmesį renkant stovyklą vaikui, kokius reikalavimus turėtų išpildyti stovyklų organizatoriai, kaip pasirūpinti, kad atostogaujantys vaikai jaustųsi saugūs tiek fiziškai, tiek emociškai?

Saugaus elgesio atmintinė

„Kiekvienas vaikas turi teisę į kokybišką ir jo poreikius atliepiantį poilsį, tad tėvai, galvodami apie savo vaikų vasaros planus – tiek poilsį vasaros stovyklose, tiek atostogas pas giminaičius, prioritetą turėtų teikti ne tik pramogoms ir linksmybėms, bet ir vaikų saugumui.

Labai svarbu suaugusiesiems, prieš išlydint vaikus poilsiauti, užduoti ir gauti atsakymus į kelis klausimus: ką vaikas veiks, kur apsistos, su kuo jis leis laiką, kas juo pasirūpins, o svarbiausia – ar jis bus saugus?“ – primena Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Tarnybos vadovė pataria tėvams, kad jie, mokydami vaikus pagarbaus ir deramo elgesio su aplinkiniais, kartu turėtų ugdyti ir vaiko suvokimą apie save, savo kūną ir priminti tam tikras saugumo taisykles. Pavyzdžiui, vaikas turėtų žinoti, kad kitų žmonių nemandagus bendravimas, žeidžiantys žodžiai, pokštai ir juokeliai, tampantys patyčiomis, prisilietimai ir veiksmai, kurie vaiką priverčia pasijausti nemaloniai ar jį žaloja, – nepriimtinas elgesys, kuriam jis turi teisę pasakyti „stop“ ir parodyti, kad taip su juo elgtis negalima.

Vaikui saugumo gali suteikti ir žinojimas, kad įvairiose situacijose padėti yra pasiruošę artimieji arba kiti patikimi suaugusieji – stovyklų vadovai, įvairių organizacijų savanoriai, pagalbą teikiančių tarnybų darbuotojai.

Atsižvelgti į vaiko poreikius

Paramos vaikams centro vadovė psichologė-psichoterapeutė Aušra Kurienė atkreipia dėmesį, kad organizuodami vasaros poilsį vaikams tėvai neturėtų remtis savo ar draugų patirtimi. Pavyzdžiui, jeigu patys tėvai kiekvieną vasarą vykdavo į tą pačią stovyklą, nebūtinai ji tiks ir jų vaikui, o kaimynų, draugų ar pažįstamų rekomendacijos taip pat gali nepasiteisinti.

„Renkant stovyklą vaikui ar paaugliui, svarbu atsižvelgti į jo pomėgius, įgūdžius, raidos ypatumus, kitus individualius dalykus. Stovykla neturėtų tapti varginanti – svarbiausia nepamiršti, kad tai yra poilsio vieta ir joje turi būti smagu. Vaikas ar paauglys gali ir turėtų dalyvauti planuojant vasaros atostogas, svarbu girdėti jo norus ir lūkesčius. Jeigu nedrąsų vaiką išsiųsime į išgyvenimo stovyklą, kad ten jis įgytų drąsos, galime jį dar labiau išgąsdinti. Jei vasaros atostogas paversime ištisiniu papildomu mokymusi, vaikas nepailsės ir, greičiausiai, jam bus sunku patirti pažinimo džiaugsmą“, – pastebi A. Kurienė.

A. Kurienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak A. Kurienės, kad vaikas gerai praleistų laiką, stovykloje turi būti saugu, tad tėvams būtina pasidomėti, kaip organizatoriai užtikrina tiek fizinį, tiek psichologinį stovyklautojų saugumą, kokios yra elgesio stovykloje taisyklės, kaip suprantamas smurtas ir patyčios, kokios priemonės taikomos netinkamai elgiantis. Be to, organizatoriai turėtų suteikti informacijos, kokios darbo su vaikais patirties turi stovyklų darbuotojai ir savanoriai, kaip jie rengiami dirbti stovykloje.

Vaikas ar paauglys gali ir turėtų dalyvauti planuojant vasaros atostogas, svarbu girdėti jo norus ir lūkesčius.

 

Atsakingai pasiruošti

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė primena, kad visapusiškai pasirūpinti saugiu vaikų poilsiu iš anksto atsakingai pasiruošti turėtų tiek tėvai, tiek organizatoriai.

„Tėvus gali sužavėti stovyklų siūlomos veiklos ir edukacijos vaikams, o tokie elementarūs, bet labai svarbūs klausimai – higieniškos ir vaiko poreikius atitinkančios miegojimo ir prausimosi vietos, stovyklos aplinka, riziką vaiko saugumui keliantys veiksniai, pavyzdžiui, netoliese esantys vandens telkiniai, kuriuose numatytos vaikų pramogos – kartais lieka antrame plane“, – sako I. Skridailienė.

Ji akcentuoja, kad, siekant pasirūpinti saugiu ir kokybišku vaikų poilsiu, stovyklų organizatoriams keliami formalūs reikalavimai. Visų pirma, stovyklose gali dirbti tik tie darbuotojai, kurie yra pasitikrinę sveikatą ir įgiję žinių higienos klausimais, moka teikti pirmąją pagalbą. Poilsiautojams turi būti užtikrintos asmens higienai reikalingos sąlygos ir priemonės, atsižvelgiama į gyvenamojo ploto dydį, kuris leistų kiekvienam vaikui jaustis laisvai ir išlaikyti privatumą.

Pasak I. Skridailienės, kad tėvai galėtų jaustis ramesni, jog pasirinkta stovykla pasižymės saugumu ir tvarka, veiklų organizatoriams rekomenduojama stovyklautojus iš anksto supažindinti su stovyklos vidaus ir lauko aplinka, informaciją skelbiant internete.

Kaip išvengti traumų

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė sako, kad šiltuoju metų laiku pastebimas vaikų traumų pikas. Gydytoja mini dažniausius nelaimingus nutikimus, įvykstančius vaikams važiuojant paspirtukais, dviračiais, riedučiais, riedlentėmis, ir primena, kad jų būtų galima išvengti ar bent jau sumažinti traumų riziką, pasirinkus mažesnį greitį, laikantis eismo taisyklių, dėvint šalmus ir kitas apsaugos priemones.

„Kalbant apie traumas, kurios įvyksta vaikams poilsiaujant stovyklose ir gamtoje, galima išskirti kelias situacijas. Pirmiausia – neatsargus vaikų elgesys laužavietėse, kai nutariama palakstyti basomis po laužavietės pelenus, kurie vizualiai gali atrodyti užgesę, bet žarijų viduje dar išlikusi kaitra, kuri gali nudeginti ploną ir jautrią vaikų odą. Dar viena dažna traumų priežastis – plaštakų nudegimai, liečiant karštas kepsnines ir įkaitusius iešmus. Prie dažniausių vasaros sezono traumų galima priskirti ir maudynes nežinomose vietose, šokinėjimą į vandenį – kartais tokios neatsargios pramogos gali palikti skaudžių padarinių visam gyvenimui“, – sako I. Sapagovaitė.

Gydytoja pataria tėvams ir vaikų vasaros poilsiu besirūpinantiems žmonėms prisiminti kelias esmines pirmosios pagalbos taisykles, kuriomis galima vadovautis nelaimės atveju, kol bus sulaukta medikų pagalbos.

„Kad ir kokia trauma būtų – vaikas parkrito, susižeidė, nudegė ar įsipjovė, yra keli pagrindiniai principai teikiant pirmąją pagalbą: malšinti skausmą, visada tinka šaltis ir imobilizacija, išskyrus nudegimą“, – primena gydytoja.

Poilsiaujantiems su vaikais ji pataria visuomet turėti vaistų nuo skausmo ir kitų pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlės priemonių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tadas redakcijai.

tadas redakcijai. portretas
reikia ukrainos veliavos.

Sūduvis

Sūduvis portretas
Reikia storos labai storos piniginės.

Ko reikia!?

Ko reikia!? portretas
Ogi alkoholio tiek,kad nebepaeitum nuotykiu ieskoti!
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių