Vasara išrengė turgų

Šiokiu metu šiltą dieną turgus sužiba įvairiomis spalvomis.

Šviesu, šilta, akį malonina šimtaspalvės gėlės, kurios yra visiems miela prekė. Jei dar ir prekiautojai būtų mieli, po turgų būtų galima vaikštinėti kaip po poilsio parką.

Piniginę su šiek tiek pinigų, žinoma, reikia turėti, nes praeiti nemačiomis pro iš tolo kvepiančias pirmąsias braškes iš Kūlupėnų – neįmanoma. Turguje susitikusios pažįstamos moterys pagiria viena kitos vasariškus drabužius ir pasidalija praktine patirtimi: geriau pirkti brangesnes lietuviškas braškes nei pigesnes iš Lenkijos. Lenkiškosios taip nekvepia, gal ir skonis esąs kitoks.

Šilta vasaros diena turgų nušvietė visai kita šviesa. Kiekvienas kampas šiltas, kiekvienas prekiautojas vasariškai pasipuošęs. Nereikia kęsti šiurpaus vėjo su lietumi. Antai ramus kaip iš klasikinio romano sodininkas sėdi atlošęs nugarą į prekystalio galą, maudosi saulės spinduliuose ir tik retkarčiais pramerkdamas vieną akį pažiūri – nejaugi pirkėjas prie jo sustojo. Sustojo! Pasitikslino, kad ir čia gėlės tiek pat kainuoja. Puikuolės po du litus už vazonėlį. Visos žiedais apsipylusios, o žydės, sako, iki pat rudens. Iškeliavo penki krūmeliai į Baltijos prospektą, į darželį po pirmojo aukšto langais.

Šiltas vėjas sukinėjasi ir tarp tų prekystalių, kurie amžinai tamsūs ir šalti, kur prekiaujama naktiniais marškiniais, palaidinėmis, chalatais, kelnėmis, o už prekystalių galo – avalyne. Ir šios prekiautojos vasariškai puošnios, nes tikrai jau ir turguje - „šildymo sezonas“. Vasariškos kelnės žemiau kelių – vyrams po 30, moterims po 26 ar po 36 litus. Priklauso nuo medžiagos, fasono ir aktualumo mados pasaulyje. Moteriškos basutės – 30, vyriškos – 45 litai. Beje, šios prekiautojos, kurios prekiauja drabužiais ir avalyne, visada mielos, draugiškos, nesavanaudiškos, nesiekia litą bet kokia kaina išplėšti. Leidžia matuotis, padeda apžiūrėti, net priima vakar pirktą prekę, jei namuose žmogus apsigalvojo.

Sako, kad neužgautas ir neapviltas žmogus sugrįš ir kitą kartą, pažįstamus paragins. Tai – ilgalaikė prekiautojų politika. Ne tokia, kaip kai kurių prekiautojų kiaušiniais – kitame turgaus kvartale. Ten stovi tokių paukštyčių, kurios blogai jaučiasi, jei kokio nors niekuo dėto žmogaus neužgauna. Ko gero, ir jų kiaušiniai dažniau sugenda neparduoti.

Vakarykščiame turguje po litą kainavo pinavijos žiedas, puokštė lauko ramunių ar rugiagėlių, pundelis svogūnlaiškių, petražolių, špinatų, ridikėlių. Krapai - pusę lito. Vaistines ramunėles skubantis prekeivis iš Palangos krašto pradžioje pardavinėjo po 1,5 lito, o po pusiaudienio pusličiu atpigino.

Kvapiosios braškės iš Kūlupėnų – po 10 litų kilogramas. Cukrus – ir tokio turguje yra – 3,2 lito.

Bulvės nuo 1,3 iki 2,6 lito kilogramas. Brangiausios tai pas tą žaviąją jaunąją ūkininkę iš Užbradumės kaimo, kuris yra už Žemaičių Kalvarijos. Tačiau koookios bulvės! Sveikos, baltos, sultingos, be mažiausio daigo, klumpės dydžio. O juk mūsų poreikiai tokie, tad yra už ką mokėti.

Halėje mėsos prekystaliai pustuščiai. Puiki kiauliena – 8,5 lito. Tikriausiai ne iš Lenkijos, kuo žmonės yra susirūpinę. Švieži lašinukai – po litą kilogramas. Tegu nepyksta pensininkai, kad viskas brangu. Svogūnų galvos (pernykštės) po 2 litus kilogramas. Ir kiaulių galvos – po tiek pat.