Vilniaus Žemynos pagrindinės mokyklos trečių klasių moksleivių išvyka į Kauną baigėsi skaudžia nelaime. I forto teritorijoje nugriaudėjęs sprogimas smarkiai sužalojo mergaitei koją.

Skaudi medikų išvada

Nelaimė Kauno pakraštyje įvyko apie 14.45 val. Dviem keleiviniais autobusais iš Vilniaus Žemynos pagrindinės mokyklos atvykusi pradinių klasių moksleivių ekskursija vaikštinėjo po I forto teritoriją. Trečiaklasei mergaitei paspyrus ant smėlio krūvos numestą ryšulį, nugriaudėjo sprogimas. Policijos pareigūnai užsiminė, kad ant smėlio krūvos šokinėjo ir daugiau vaikų.

Devynerių mergaitei sunkiai sužalota pėda. Greitosios pagalbos medikai ją nuvežė į Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų reanimacijos skyrių, kur nukentėjusioji buvo nedelsiant operuota. Neoficialiai teigta, kad mergaitei nutraukta pėdą.

Nesmarkiai nukentėjo dar du mažamečiai. Vienam berniukui sprogmens skeveldros apdraskė plaštaką, o mergaitei įdrėskė koją šlaunies srityje. Greitosios pagalbos medikams sutvarsčius nedideles žaizdas, daugiau pagalbos vaikams neprireikė. Dar vienas berniukas skundėsi, kad po sprogimo ausyje jautė spengimą. Du vaikai su vienos iš keturių ekskursijoje dalyvavusių trečių klasių auklėtoja buvo nuvežti į Kauno rajono policijos komisariatą išsamiau apklausti apie įvykį.

Į įvykio vietą atvyko Kauno miesto ir rajono teisėsaugininkai, antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" išminuotojai.

Sprogmenį kažkas paliko

Sprogmuo vaikus sužalojo prie pat įvažos į forto teritoriją, keli metrai nuo pagrindinio tako. Prie smėlio krūvos liko kraujo pėdsakų ir baltų miltelių žymių. Išminuotojai rado stiklo šukių ir kelis maždaug 50 ml talpos buteliukus su baltos spalvos milteliais. Kol kas medžiagos kilmė nenustatyta, ją tirs ekspertai. Kalbinti teisėsaugininkai patvirtino, kad nelaimės priežastis –  ne karo laikų sprogmuo.

"Smėlis čia atsirado iš statinių, kurios užsiliko iš anksčiau, kai forto teritorijoje buvo žaidžiamas dažasvydis. Akivaizdu, kad sprogmuo savaime pro betoninį pagrindą iš po žemių tikrai neišlindo. Veikiausiai jį čia kažkas atnešė ir paliko", – svarstė į įvykio vietą atvykęs Kauno fortų išsaugojimu ir tyrinėjimu besirūpinančios asociacijos "Kauno tvirtovė" tarybos narys Vladimiras Valčiukas.

Asociacijos nariai beveik kiekvieną sekmadienį I forte rengia talkas, tačiau sprogmenų nė karto neaptiko: "Pirmojo pasaulinio karo metais nuo Pažėrų gyvenvietės pusės iš patrankų į šią vietovę buvo paleista apie milijoną šūvių. Negalime nė įsivaizduoti, kas čia dedasi po žeme. Giluminiai tyrimai čia tikriausiai niekada nebuvo atlikti."

Lankosi įtartinų asmenų

Oficialiai ši vietovė priskiriama Kauno rajonui, Noreikiškių kaimui. Teisėtu I forto šeimininku laikomas Valstybės turto fondas, kuris teritoriją buvo išnuomojęs dažasvydžio pramogas teikusiai bendrovei "Pramogų sala". Nuo šių metų liepos dažasvydžio aistruoliai čia nesilankė, o įmonės atstovai teigė, kad forto nuomos sutartis nutraukiama.

I forte ne tik rengiamos įvairios ekskursijos. Čia lankosi ir įtartinų asmenų. Po jų vizitų forte aptinkama kovinių ginklų šovinių tūtelių. Šalia įvažos į forto teritoriją gyvenantis vyras apie tai kalbėjo nenoriai, tik prasitarė, kad čia lankosi jaunimas.

Kauno rajono savivaldybės civilinės ir darbų saugos vyriausiasis specialistas Antanas Dagilis patvirtino, kad per pastaruosius kelerius metus sprogimų I forte nebuvo, neaptikta ir sprogmenų.

Komentarai

Sigitas Sidaravičius
Kauno turizmo informacijos centro direktorius

Kauno fortuose ekskursijas rengia įvairios įmonės. I forte, be ekskursijų, žaidžiamas dažasvydis. Čia per ekskursijas vaikštome tik išmindžiotais takais, priekyje visada eina ekskursijos vadovas. Kauno fortai itin domina turistus. Mokyklos dažniausiai pačios rengia ekskursijas ir į mus nesikreipia. Taip buvo ir šį kartą. Atsisakydami gido paslaugų mokytojai bando taupyti. Galbūt po šios nelaimės bus pradėta spręsti nesaugių ir neištirtų fortų problemą.

Valdas Rakutis
Asociacijos "Kauno tvirtovė" valdybos pirmininkas

Tikimybė, kad I forte galėjo sprogti sviediniai, užsilikę po Pirmojo pasaulinio karo, nedidelė, nes sprogmenys yra giliai žemėje, o žmonės, tvarkantys fortą, yra radę tik skeveldrų. Esu daug ekskursijų vedęs, tačiau niekada nepavyko pamatyti nė vieno sprogmens. I fortas dažnai tvarkomas Kauno istorijos entuziastų. Nesaugios teritorijos buvo aptvertos geltonomis juostomis, aptvarkytas ir V fortas. Fortai Kaune tikrai nesaugūs, bet ne dėl sprogmenų, o dėl atvirų šulinių. Daugelis miesto fortų apleisti.
Išminuotojų brėžiniuose Kaunas pažymėtas raudonomis spalvomis, nes daug sprogmenų yra likę ne tik po Pirmojo pasaulinio karo, bet ir dėl to, kad vėliau fortų šuliniai buvo naudojami nereikalingiems sprogmenims išmesti. Prieš keletą metų IV forte buvo vykdomi išminavimo darbai, bet baigėsi pinigai ir viskas nutrūko.