Pasak jo, 41 proc. apklaustųjų mano, jog DI informacija apie skydžius yra tokia pat patikima, kaip perkant bilietą per agentūrą – taip mano reguliariai skraidantieji. Dar 8 proc. teigia, kad DI informacija yra labiau patikima.

„Dirbtinis intelektas išties keičia skrydžių planavimą. Viena vertus, tai puikus maršruto sudarymo įrankis ir patarėjas. Jo pagalba žmogus gali sutaupyti laiko, greitai surasdamas patogius skrydžių laikus ar jungtis, tačiau mūsų darbo patirtis rodo, kad DI pateikiamą informaciją dar reikia kruopščiai tikrinti, kad nekiltų nesusipratimų“, – pranešime sakė tyrimą užsakiusio lėktuvų bilietų paieškos ir užsakymų portalo skrendu.lt projektų vadovė Rasa Levickaitė.

DI pagalba nesikliauja aukštesnio išsimokslinimo moterys ir retai arba visai neskraidantieji – pastarieji sudaro 32 proc.

Pasak R. Levickaitės, nors dirbtinis intelektas yra puikus įrankis, lengvinantis skrydžių planavimą, tačiau kol kas išrinkti ir nupirkti bilieto jis negali dėl kelių priežasčių: jo informacija vėluoja, jis gali neteisingai interpretuoti sudėtingus tarifų taisyklių niuansus, nesuderina persėdimo oro uostų, pavyzdžiui, nuskridus į Londono Lutono oro uostą tęstinį skrydį po dviejų valandų pasiūlo iš Stanstedo – tarp jų yra mažiausiai valanda kelio automobiliu ar dvi valandos viešuoju transportu.

Kitas svarbus klausimas, kurio kol kas neįveikia DI – papildomos su skrydžiu susijusios paslaugos ir klientų aptarnavimas.

„Rinkoje yra sukurta platformų, kurios siūlo ne tik susirasti tinkamiausią skrydį, bet susiplanuoti visą kelionę – pasiūlo viešbutį, lankytinas vietas, restoranus nuvykus į kitą šalį. Tačiau DI kol kas nesugretina konkrečių su individualiu skrydžiu susijusių paslaugų: draudimo, parkavimo oro uoste, pirmenybinės oro uosto patikros, kas keliaujančiam padėtų sklandžiau susiplanuoti kelionę“, – sakė skrendu.lt projektų vadovė.

Tyrimas rodo, kad savarankiškai iš oro bendrovių ar žinomų platformų bilietus perka aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų ir didžiųjų miestų respondentai. 15 proc. nurodė, kad tai daro savarankiškai per paieškos sistemas ir pirkdami pigiausią bilietą, 12 proc. – bilietus perka su kelionės paketu, 11 proc. – padeda įsigyti kiti, o 8 proc. – gyvai agentūroje ir tik 2 proc. –  informacijos apie bilietus ieško DI pagalba.

Tyrimą spalio mėnesį atliko „Spinter research apklaususi 1015 kvotinės atrankos metodu atrinktų 18–75 metų Lietuvos gyventojų.