Trispalvė, herbas, himnas - mūsų šalies simboliai, kuriuos atpažintų kiekvienas darželinukas. Politikams tai padaryti kur kas sunkiau - jie neretai viešumoje pasirodo su apversta trispalve.
Premjeras nepažįsta vėliavos
Saragosoje prasidėjusioje pasaulinėje parodoje „Expo 2008", kurios tema šiemet - „Vanduo ir tausojanti plėtra", premjeras Gediminas Kirkilas Lietuvą reprezentavo su nežinia kokios šalies vėliava. Su lydinčia delegacija pozuodamas žurnalistams prie Lietuvos stendo premjeras rankose laikė aukštyn kojom apverstą trispalvę. Paklausta, kaip galėjo taip atsitikti, premjero patarėja Nemira Pumprickaitė nebuvo linkusi gilintis į problemą.
„Kokia vėliava, apie ką jūs čia? Mes - Amerikoje. Paskambinkite kitą dieną", - sakė N.Pumprickaitė. Apmaudu, kai aukščiausi šalies vadovai tarptautiniuose renginiuose skleidžia klaidingas žinias apie Lietuvą. Šis incidentas įvyko didelėje parodoje, kurią, kaip tikisi organizatoriai, aplankys 6,5 mln. žmonių. Tris mėnesius, iki rugsėjo 14 dienos, truksiančioje parodoje lankytojai gali pamatyti 140 paviljonų iš 102 šalių. Paroda užima 25 hektarų plotą.
Gana dažnas vaizdelis
Beveik per kiekvieną valstybinę šventę pasivaikščioję po miestą rastume ne vieną namą, prie kurio šalies vėliava iškelta netaisyklingai. Ypač akis bado vaizdas, kai vėliava aukštyn kojomis plevėsuoja prie valstybinių įstaigų, mokyklų.
Naujojoje Vilnioje esanti lietuviška Vilniaus „Laisvės" gimnazija rugsėjo 1-ąją aukštyn kojomis iškelta trispalve pasitiko dvejus metus iš eilės.
Paskutinis tarptautinis incidentas įvyko Lietuvos ir Čekijos komandų draugiškų futbolo rungtynių metu gegužę. Čekai supainiojo Lietuvos ir Latvijos vėliavas bei himnus, o vėliau ir mūsų šalies vėliavą pakabino atvirkščiai.
Su netaisyklingai prie stovo pritvirtinta vėliava viešumoje yra pasirodęs ir skandalingasis politikas Vytautas Šustauskas. „Ubagų karaliumi" tituluotas politikas į renginį sostinės Rotušėje atvyko džipu, prie kurio buvo pritvirtinta aukštyn kojom apversta trispalvė. Vėliau tą pačią vėliavą politikas laikė ir rankose.
„Viena partietė parsinešė namo vėliavą išskalbti, išlyginti. Atlikusi darbą, trispalvę netaisyklingai pririšo ir susuko. Moteriškė gal ir nežinojo, kokia tvarka išdėstytos vėliavos spalvos, o iš suprantančiųjų niekas nepatikrino. Mes tik nuvykę į renginį pastebėjome, kad įvyko klaida", - prisiminė V.Šustauskas.
Politikas kaltės nepripažįsta
Praėjusių metų liepą tūkstantinės minios akivaizdoje „Omnitel 1003 km" lenktynėse apsijuokė parlamentaras Saulius Girdauskas. Ant jo vairuojamo „Renault Megane Trophy" Lietuvos vėliava buvo priklijuota aukštyn kojomis. Iškart po lenktynių šis incidentas sulaukė gausios interneto bendruomenės kritikos. Automobilių sporto aistruoliai pokalbių svetainėje www.extra.lt svarstė, kokiai valstybei atstovauja S.Girdauskas.
„Matyt, Seimo nariams galima viskas. Pabandytų paprastas mirtingasis taip užsiklijuoti vėliavą - startuoti lenktynėse neleistų", - svarstė vienas iš svetainės lankytojų.
Pats S.Girdauskas dievagojasi nepamenąs tokio incidento. Politiko lenktyninį automobilį sportine atributika esą apklijuoja dizaineriai, o jie - negalėję suklysti.
„Niekada ant mano automobilio Lietuvos vėliava nebuvo užklijuota atvirkščiai. Kad nuotraukas turite, dar nieko nereiškia. Aš jums galiu ne tokių dalykų primaketuoti. Jokioms provokacijoms nepasiduosiu", - bandė išsiginti politikas.
Suklysta ir aviatoriai
Tarptautinio Vilniaus oro uosto interneto svetainė - moderni, patraukli, leidžiama lietuvių ir anglų kalbomis. Tačiau viršutinėje puslapio dalyje Lietuvos skrydžius reprezentuojančio lėktuvo uodegą ilgą laiką puošė nežinia kokios valstybės vėliava.
Lietuvos trispalvė susideda iš trijų spalvų - geltonos, žalios ir raudonos. Kokia tvarka šios spalvos išdėstytos mūsų šalies vėliavoje, žino ir darželinukai. Tačiau nežinojo Vilniaus oro uosto interneto puslapio kūrėjai. Kitaip nebūtų atsiradusi kitokia „lietuviška" vėliava: geltona, raudona, žalia.
Tarptautinio Vilniaus oro uosto direktorius Mindaugas Ivanauskas „Kauno dienai" sakė nepastebėjęs, kokių avialinijų lėktuvas puošia puslapį. Jis pastebėjo, kad šalia oro uosto logotipo esanti nuotrauka yra tiesiog simbolinio lėktuvo, kurio uodegą turėtų puošti Lietuvos vėliavos spalvos.
„Susisiekiau su bendrove „Infosistema". Jos darbuotojai pripažino, kad padarė klaidą, - „Kauno dienai" sakė Tarptautinio Vilniaus oro uosto direktorius M.Ivanauskas. - Pažadėta, kad per dvidešimt minučių klaida bus ištaisyta". Taip ir atsitiko, tik šiek tiek vėliau - kitą dieną lėktuvą papuošė tikrai lietuviška trispalvė. Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai tautiečiai demonstruoja savo prastas žinias ar visišką abejingumą valstybės simboliams.
Galybė herbo variantų
Lietuvos valstybės istorinis herbas - Vytis - įteisintas kaip oficialus valstybės herbas ir ženklas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 metų kovo 11 dieną. Po metų herbas buvo patikslintas. Nuo ankstesniojo jis skiriasi tuo, kad jame atgaivintos istorinės Vyčio spalvos (raudona, mėlyna) ir metalai (sidabras, auksas), atsiradę dar Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. Naujajame herbe siekta įprasminti ir pirminę herbo idėją - pavaizduoti raitelį, pasirengusį kalaviju apginti savo valstybę.
Įstatyme tiksliai aprašyta, kaip turi atrodyti herbas, tačiau dizaineriams, dirbantiems kompiuteriais, to negana. Kiekviena spalva turi šimtus atspalvių, tonų ir pustonių, todėl dizaineriai kuria valstybės atributus pagal savo skonį.
Pasak Lietuvos grafinio dizaino asociacijos valdybos nario Roberto Jucaičio, Vytis, nepaisant viso jo emocinio stiprumo ir senų istorinių šaknų, yra nepritaikytas naudoti šiuolaikinėse komunikavimo priemonėse. Visose valstybinių institucijų interneto svetainėse jis naudojamas ne didesnis nei nykščio dydžio.
„Mechaniškai sumažinus herbo etaloną, jis tampa nebesuprantamas, išdarkytas. Be to, erdvė aplink Vytį ministerijų logotipuose traktuojama laisvai, tačiau tai nėra trūkumas", - sakė R.Jucaitis.
Jis pabrėžė, kad iš Vyriausybės interneto svetainės galima persisiųsti oficialius Lietuvos herbo ir vėliavos etalonus, skirtus elektroniniam naudojimui.
Stipri simbolių reikšmė
Lietuvos heraldikos komisijos pirmininko Edmundo Rimšos nuomone, politikai, painiojantys mūsų šalies simbolius, visai šaliai užtraukia didelę gėdą.
„Politikai turi gerbti įstatymus, o juose parašyta, kokia yra mūsų šalies vėliava. Jeigu jie šito nežino, ar gali vadintis politikais?" - retoriškai klausė E.Rimša.
Anot R.Jucaičio, oficialių institucijų viešai demonstruojama nepagarba savo šalies istorijai ir jos simboliams gimdo valstybės nevisavertiškumo kompleksą.
„Vasarį lankydamasis Dortmunde mačiau aukštyn kojomis pakabintą Lietuvos vėliavą. Nustebau, kodėl per 18 nepriklausomos valstybės metų pasaulis mūsų dar nepažįsta. Atsakymas paprastas - politikams tuos du dešimtmečius nerūpėjo Lietuvos įvaizdis, o verslininkai nesugebėjo sukurti stiprių, pasaulinius standartus atitinkančių prekės ženklų", - sakė R.Jucaitis.
Naujausi komentarai