Tris­pal­vė, her­bas, him­nas - mū­sų ša­lies sim­bo­liai, ku­riuos at­pa­žin­tų kiek­vie­nas dar­že­li­nu­kas. Po­li­ti­kams tai pa­da­ry­ti kur kas sun­kiau - jie ne­re­tai vie­šu­mo­je pa­si­ro­do su ap­vers­ta tris­pal­ve.

Prem­je­ras ne­pa­žįs­ta vė­lia­vos

Sa­ra­go­so­je pra­si­dė­ju­sio­je pa­sau­li­nė­je pa­ro­do­je „Ex­po 2008", ku­rios te­ma šie­met - „Van­duo ir tau­so­jan­ti plėt­ra", prem­je­ras Ge­di­mi­nas Kir­ki­las Lie­tu­vą rep­re­zen­ta­vo su ne­ži­nia ko­kios ša­lies vė­lia­va. Su ly­din­čia de­le­ga­ci­ja po­zuo­da­mas žur­na­lis­tams prie Lie­tu­vos sten­do prem­je­ras ran­ko­se lai­kė aukš­tyn ko­jom ap­vers­tą tris­pal­vę. Pak­laus­ta, kaip ga­lė­jo taip at­si­tik­ti, prem­je­ro pa­ta­rė­ja Ne­mi­ra Pump­ric­kai­tė ne­bu­vo lin­ku­si gi­lin­tis į pro­ble­mą.

„Ko­kia vė­lia­va, apie ką jūs čia? Mes - Ame­ri­ko­je. Pas­kam­bin­ki­te ki­tą die­ną", - sa­kė N.Pump­ric­kai­tė. Ap­mau­du, kai aukš­čiau­si ša­lies va­do­vai tarp­tau­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se sklei­džia klai­din­gas ži­nias apie Lie­tu­vą. Šis in­ci­den­tas įvy­ko di­de­lė­je pa­ro­do­je, ku­rią, kaip ti­ki­si or­ga­ni­za­to­riai, ap­lan­kys 6,5 mln. žmo­nių. Tris mė­ne­sius, iki rug­sė­jo 14 die­nos, truk­sian­čio­je pa­ro­do­je lan­ky­to­jai ga­li pa­ma­ty­ti 140 pa­vil­jo­nų iš 102 ša­lių. Pa­ro­da uži­ma 25 hek­ta­rų plo­tą.

Gana dažnas vaizdelis

Be­veik per kiek­vie­ną vals­ty­bi­nę šven­tę pa­si­vaikš­čio­ję po mies­tą ras­tu­me ne vie­ną na­mą, prie ku­rio ša­lies vė­lia­va iš­kel­ta ne­tai­syk­lin­gai. Ypač akis ba­do vaiz­das, kai vė­lia­va aukš­tyn ko­jo­mis ple­vė­suo­ja prie vals­ty­bi­nių įstai­gų, mo­kyk­lų.

Nau­jo­jo­je Vil­nio­je esan­ti lie­tu­viš­ka Vil­niaus „Lais­vės" gim­na­zi­ja rug­sė­jo 1-ąją aukš­tyn ko­jo­mis iš­kel­ta tris­pal­ve pa­si­ti­ko dve­jus me­tus iš ei­lės.

Pas­ku­ti­nis tarp­tau­ti­nis in­ci­den­tas įvy­ko Lie­tu­vos ir Če­ki­jos ko­man­dų drau­giš­kų fut­bo­lo rung­ty­nių me­tu ge­gu­žę. Če­kai su­pai­nio­jo Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos vė­lia­vas bei him­nus, o vė­liau ir mū­sų ša­lies vė­lia­vą pa­ka­bi­no at­virkš­čiai.

Su ne­tai­syk­lin­gai prie sto­vo pri­tvir­tin­ta vė­lia­va vie­šu­mo­je yra pa­si­ro­dęs ir skan­da­lin­ga­sis po­li­ti­kas Vy­tau­tas Šus­taus­kas. „Uba­gų ka­ra­liu­mi" ti­tu­luo­tas po­li­ti­kas į ren­gi­nį sos­ti­nės Ro­tu­šė­je at­vy­ko dži­pu, prie ku­rio bu­vo pri­tvir­tin­ta aukš­tyn ko­jom ap­vers­ta tris­pal­vė. Vė­liau tą pa­čią vė­lia­vą po­li­ti­kas lai­kė ir ran­ko­se.

„Vie­na par­tie­tė par­si­ne­šė na­mo vė­lia­vą iš­skalb­ti, iš­ly­gin­ti. At­li­ku­si dar­bą, tris­pal­vę ne­tai­syk­lin­gai pri­ri­šo ir su­su­ko. Mo­te­riš­kė gal ir ne­ži­no­jo, ko­kia tvar­ka iš­dės­ty­tos vė­lia­vos spal­vos, o iš su­pran­tan­čių­jų nie­kas ne­pa­tik­ri­no. Mes tik nu­vy­kę į ren­gi­nį pa­ste­bė­jo­me, kad įvy­ko klai­da", - pri­si­mi­nė V.Šus­taus­kas.

Po­li­ti­kas kal­tės ne­pri­pa­žįs­ta

Praė­ju­sių me­tų lie­pą tūks­tan­ti­nės mi­nios aki­vaiz­do­je „Om­ni­tel 1003 km" lenk­ty­nė­se ap­si­juo­kė par­la­men­ta­ras Sau­lius Gir­daus­kas. Ant jo vai­ruo­ja­mo „Re­nault Me­ga­ne Trop­hy" Lie­tu­vos vė­lia­va bu­vo pri­kli­juo­ta aukš­tyn ko­jo­mis. Iš­kart po lenk­ty­nių šis in­ci­den­tas su­lau­kė gau­sios in­ter­ne­to bend­ruo­me­nės kri­ti­kos. Au­to­mo­bi­lių spor­to aist­ruo­liai po­kal­bių sve­tai­nė­je www.ext­ra.lt svars­tė, ko­kiai vals­ty­bei at­sto­vau­ja S.Gir­daus­kas.

„Ma­tyt, Sei­mo na­riams ga­li­ma vis­kas. Pa­ban­dy­tų pa­pras­tas mir­tin­ga­sis taip už­si­kli­juo­ti vė­lia­vą - star­tuo­ti lenk­ty­nė­se ne­leis­tų", - svars­tė vie­nas iš sve­tai­nės lan­ky­to­jų.

Pats S.Gir­daus­kas die­va­go­ja­si ne­pa­me­nąs to­kio in­ci­den­to. Po­li­ti­ko lenk­ty­ni­nį au­to­mo­bi­lį spor­ti­ne at­ri­bu­ti­ka esą ap­kli­juo­ja di­zai­ne­riai, o jie - ne­ga­lė­ję su­klys­ti.

„Nie­ka­da ant ma­no au­to­mo­bi­lio Lie­tu­vos vė­lia­va ne­bu­vo už­kli­juo­ta at­virkš­čiai. Kad nuo­trau­kas tu­ri­te, dar nie­ko ne­reiš­kia. Aš jums ga­liu ne to­kių da­ly­kų pri­ma­ke­tuo­ti. Jo­kioms pro­vo­ka­ci­joms ne­pa­si­duo­siu", - ban­dė iš­si­gin­ti po­li­ti­kas.

Suk­lys­ta ir avia­to­riai

Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to in­ter­ne­to sve­tai­nė - mo­der­ni, pa­trauk­li, lei­džia­ma lie­tu­vių ir ang­lų kal­bo­mis. Ta­čiau vir­šu­ti­nė­je pus­la­pio da­ly­je Lie­tu­vos skry­džius rep­re­zen­tuo­jan­čio lėk­tu­vo uo­de­gą il­gą lai­ką puo­šė ne­ži­nia ko­kios vals­ty­bės vė­lia­va.

Lie­tu­vos tris­pal­vė su­si­de­da iš tri­jų spal­vų - gel­to­nos, ža­lios ir rau­do­nos. Ko­kia tvar­ka šios spal­vos iš­dės­ty­tos mū­sų ša­lies vė­lia­vo­je, ži­no ir dar­že­li­nu­kai. Ta­čiau ne­ži­no­jo Vil­niaus oro uos­to in­ter­ne­to pus­la­pio kū­rė­jai. Ki­taip ne­bū­tų at­si­ra­du­si ki­to­kia „lie­tu­viš­ka" vė­lia­va: gel­to­na, rau­do­na, ža­lia.

Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to di­rek­to­rius Min­dau­gas Iva­naus­kas „Kau­no die­nai" sa­kė ne­pas­te­bė­jęs, ko­kių avia­li­ni­jų lėk­tu­vas puo­šia pus­la­pį. Jis pa­ste­bė­jo, kad ša­lia oro uos­to lo­go­ti­po esan­ti nuo­trau­ka yra tie­siog sim­bo­li­nio lėk­tu­vo, ku­rio uo­de­gą tu­rė­tų puoš­ti Lie­tu­vos vė­lia­vos spal­vos.

„Su­si­sie­kiau su bend­ro­ve „In­fo­sis­te­ma". Jos darbuotojai pri­pa­ži­no, kad pa­da­rė klai­dą, - „Kau­no die­nai" sa­kė Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to di­rek­to­rius M.Iva­naus­kas. - Pa­ža­dė­ta, kad per dvi­de­šimt mi­nu­čių klai­da bus iš­tai­sy­ta". Taip ir at­si­ti­ko, tik šiek tiek vė­liau - ki­tą die­ną lėk­tu­vą pa­puo­šė tik­rai lie­tu­viš­ka tris­pal­vė. Tai to­li gra­žu ne pir­mas kar­tas, kai tau­tie­čiai de­monst­ruo­ja sa­vo pra­stas ži­nias ar vi­siš­ką abe­jin­gu­mą vals­ty­bės sim­bo­liams.

Ga­ly­bė her­bo va­rian­tų

Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­nis her­bas - Vy­tis - įtei­sin­tas kaip ofi­cia­lus vals­ty­bės her­bas ir ženk­las Aukš­čiau­sio­sios Tarybos-Atkuriamojo Sei­mo 1990 me­tų ko­vo 11 die­ną. Po me­tų her­bas bu­vo pa­tiks­lin­tas. Nuo anks­tes­nio­jo jis ski­ria­si tuo, kad ja­me at­gai­vin­tos is­to­ri­nės Vy­čio spal­vos (rau­do­na, mė­ly­na) ir me­ta­lai (si­dab­ras, auk­sas), at­si­ra­dę dar Lie­tu­vos Di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to lai­kais. Nau­ja­ja­me her­be siek­ta įpras­min­ti ir pir­mi­nę her­bo idė­ją - pa­vaiz­duo­ti rai­te­lį, pa­si­ren­gu­sį ka­la­vi­ju ap­gin­ti sa­vo vals­ty­bę.

Įs­ta­ty­me tiks­liai ap­ra­šy­ta, kaip tu­ri at­ro­dy­ti her­bas, ta­čiau di­zai­ne­riams, dir­ban­tiems kom­piu­te­riais, to ne­ga­na. Kiek­vie­na spal­va tu­ri šim­tus at­spal­vių, to­nų ir pus­to­nių, to­dėl di­zai­ne­riai ku­ria vals­ty­bės at­ri­bu­tus pa­gal sa­vo sko­nį.

Pa­sak Lie­tu­vos gra­fi­nio di­zai­no aso­cia­ci­jos val­dy­bos na­rio Ro­ber­to Ju­cai­čio, Vy­tis, ne­pai­sant vi­so jo emo­ci­nio stip­ru­mo ir se­nų is­to­ri­nių šak­nų, yra ne­pri­tai­ky­tas nau­do­ti šiuo­lai­ki­nė­se ko­mu­ni­ka­vi­mo prie­mo­nė­se. Vi­so­se vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų in­ter­ne­to sve­tai­nė­se jis nau­do­ja­mas ne di­des­nis nei nykš­čio dy­džio.

„Me­cha­niš­kai su­ma­ži­nus her­bo eta­lo­ną, jis tam­pa ne­be­sup­ran­ta­mas, iš­dar­ky­tas. Be to, erd­vė ap­link Vy­tį mi­nis­te­ri­jų lo­go­ti­puo­se trak­tuo­ja­ma lais­vai, ta­čiau tai nė­ra trū­ku­mas", - sa­kė R.Ju­cai­tis.

Jis pa­brė­žė, kad iš Vy­riau­sy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nės ga­li­ma per­si­siųs­ti ofi­cia­lius Lie­tu­vos her­bo ir vė­lia­vos eta­lo­nus, skir­tus elekt­ro­ni­niam nau­do­ji­mui.

Stip­ri sim­bo­lių reikš­mė

Lie­tu­vos he­ral­di­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko Ed­mun­do Rim­šos nuo­mo­ne, po­li­ti­kai, pai­nio­jan­tys mū­sų ša­lies sim­bo­lius, vi­sai ša­liai už­trau­kia di­de­lę gė­dą.

„Po­li­ti­kai tu­ri gerb­ti įsta­ty­mus, o juo­se pa­ra­šy­ta, ko­kia yra mū­sų ša­lies vė­lia­va. Jei­gu jie ši­to ne­ži­no, ar ga­li va­din­tis po­li­ti­kais?" - re­to­riš­kai klau­sė E.Rim­ša.

Anot R.Ju­cai­čio, ofi­cia­lių ins­ti­tu­ci­jų vie­šai de­monst­ruo­ja­ma ne­pa­gar­ba sa­vo ša­lies is­to­ri­jai ir jos sim­bo­liams gim­do vals­ty­bės ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mo komp­lek­są.

„Va­sa­rį lan­ky­da­ma­sis Dort­mun­de ma­čiau aukš­tyn ko­jo­mis pa­ka­bin­tą Lie­tu­vos vė­lia­vą. Nus­te­bau, ko­dėl per 18 ne­prik­lau­so­mos vals­ty­bės me­tų pa­sau­lis mū­sų dar ne­pa­žįs­ta. At­sa­ky­mas pa­pras­tas - po­li­ti­kams tuos du de­šimt­me­čius ne­rū­pė­jo Lie­tu­vos įvaiz­dis, o vers­li­nin­kai ne­su­ge­bė­jo su­kur­ti stip­rių, pa­sau­li­nius stan­dar­tus ati­tin­kan­čių pre­kės ženk­lų", - sa­kė R.Ju­cai­tis.