Tremtiniams tapo šviesuliu

Danutė Gelminauskienė, vos išgirdusi pasiūlymą važiuoti į tolimąją Rusiją ruošti tenykščius lietuvius kelionei į tėvynę, nesudvejojo nė akimirką.

Klausinėjo apie Lietuvą

Už savo ryžtą ir pasiaukojimą pedagogė uostamiestyje tapo vienu iš pilietiškumo pavyzdžių. D.Gelminauskienei Švietimo ministerija 1992 metais pasiūlė vykti į Igarką mokyti tremtinių lietuvių kalbos. Nepaisydama šeiminių problemų moteris pasiaukojo ir išvyko į tolimąją Rusiją. „Jaučiausi daranti kažką svarbaus. Net nemoku pasakyti, kaip ten gyvenantys lietuviai gaudė žinias apie savo tėvynę. Jei dabar jausčiau, kad manęs reikia, išvažiuočiau taip pat nedvejodama“,- mintimis dalijosi pedagogė.

Atvažiavusi į Igarkos miestelį, kur gyveno apie šimtą lietuvių, D.Gelminauskienė šiai bendruomenei jautėsi kaip šviesos spindulys. „Ir lietuviai, ir rusai manęs klausinėjo, kas vyksta Lietuvoje. Juk buvome ką tik atgavę nepriklausomybę“,- prisiminė moteris.

Mokėsi ir rusai

D.Gelminauskienė visus mokslo metus mokė tremtinius gimtosios kalbos. Savo klasę įsirengė mažose mokyklos patalpose. Lietuvių kalbos ateidavo mokytis ir rusai.

Moteris prisiminė, kad po pamokų ją susirasdavo svetimi žmonės ir prašydavo pamokyti kalbos. „Per vieno lietuvio laidotuves manęs prašė paskaityti lietuviškai maldaknygę, taigi, galima sakyti, teko pavaduoti ir kunigą“,– apie išgyvenimus šiaurėje pasakojo D.Gelminauskienė.

Prarado ryšius

Grįžusi į tėvynę dar dažnai pagalvodavo apie savo mokinių iš Igarkos likimus. Šiuo metu moteris nežino, kur gyvena jos pažinti žmonės. „Daug patyriau kartu su jais, norėčiau vėl susitikti. Net nežinau, kiek tremtinių iš Igarkos grįžo į Lietuvą, bet neabejoju, kad dauguma. Jie tikrai norėjo pamatyti tėvynę“, – prisiminė D.Gelminauskienė.

Kai D.Gelminauskienė grįžo į Lietuvą, ją užgriuvo šeiminės problemos. Bet stipri moteris nutarė vėl, pasiūlius Švietimo ministerijai, vykti į Visaginą mokyti vaikų lietuvių kalbos. Tada sušlubavo moters sveikata. D.Gelminauskienė grįžo į Klaipėdą. Šiuo metu ji dirba „Giliuko“ darželyje auklėtoja.

„Gyvenime vadovaujuosi Lietuvos himno žodžiais – „tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės, tegul dirba tavo naudai ir žmonių gėrybei“. Manau, čia viskas ir pasakyta“,– susijaudinusi kalbėjo pašnekovė.